Tačiau, ekspertės teigimu, šiandien mokslas jau leidžia skaičiais ir neginčijamais faktais pagrįsti, kokie tėčio veiksmai ar sprendimai turi įtaką kūdikio raidai jau nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų.
„Buitinėse diskusijose vis dar galime dažnai išgirsti sakant, kad „iš pradžių vaikui reikia tik mamos“ arba „tėtis laukia, kol su vaiku jau galės pabendrauti – tada ir imsis auklėjimo“.
Tai, jog pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mažylis daug daugiau laiko praleidžia su mama, mūsų visuomenėje lemia ne tik gamta, bet ir socialinės nuostatos“, – sako I. Jagminienė.
Lopšelio kūdikiams įkūrėja atkreipia tėčių, auginančių vos kelių mėnesių ar net savaičių mažylius, dėmesį, kad kai kuriose srityse tėvo įtaka vaiko raidai gali būti unikali.
„Daugybe mokslinių tyrimų jau įrodyta, kad tėčio įsitraukimas, nuolatinis bendravimas, žaidimai ir ryšys su vaiku gerina jo socialinius, motorikos gebėjimus, turtina žodyną, skatina emocinę raidą.
Tačiau įtaką tai turi visai šeimai: reikšmingai prisideda prie moterų ir pačių vyrų psichologinės sveikatos bei santykių tvarumo“, – teigia ugdymo ekspertė.
Pasak I. Jagminienės, klaidinga manyti, kad vaiko asmenybės formavimasis, emocinė raida, socialiniai įgūdžiai ima formuotis tik tuomet, kai jis išmoksta kalbėti, vaikščioti ir gali palaikyti pilnavertį abipusį santykį – visam gyvenimui įtakos turėsiančios asmeninės savybės ir suvokimas formuotis ima vos tik mažyliui gimus.
Ji išskiria 4 svarbiausius patarimus kūdikius auginantiems tėčiams.
Kalbėkitės su vaiku nuolat ir apie viską, net jei jis dar negali atsakyti.
„Išsamūs, pilnaverčiai pokalbiai, pasitelkiant turtingą ir įvairų žodyną, pasakojant apie tai, kas vyksta aplink, aptariant šalia esančius daiktus, rodant emocijas, ne tik kurs artimą ryšį, bet ir užtikrins kur kas geresnius vaiko kalbos įgūdžius dar jauname amžiuje.
Tai, jog su juo nuolat kalba du tėvai, naudojantys skirtingą žodyną, tarimą, balsą, intonacijas, kalbos tempą, rodantys skirtingas emocijas, lavina mažylį kur kas visapusiškiau, nei kasdieniai pokalbiai tik su vienu iš tėvų“, – sako lopšelio „Abadelė“ įkūrėja.
Atliktos studijos, ekspertės teigimu, rodo, kad nuolatinis pilnavertis bendravimas su tėčiu gali net iki 30 proc. pagerinti jo kalbos įgūdžius per pirmuosius dvejus gyvenimo metus.
Žaiskite drąsiai ir inicijuokite fizinį kontaktą.
„Santykiai su tėčiu turi įtakos ir vaiko motorikos bei socialiniams gebėjimams. Fiziniai žaidimai su juo dažnai būna šiek tiek fiziškesni, aktyvesni, drąsesni.
Nors nereikėtų absoliutinti, bet egzistuoja tendencija, kad tėčiai drąsiau leidžia vaikams tyrinėti, eksperimentuoti ir rizikuoti.
Visa tai skatina ne tik sklandesnę motoriką, fizinio atsparumo vystymąsi, bet ir didesnį vaiko savarankiškumą, smalsumą, drąsą ir norą pažinti supantį pasaulį“, – teigia I. Jagminienė.
Pasak ekspertės, tėčiai turėtų stengtis kasdien rasti laiko pažaisti su vaiku, taip užtikrindami jam emocinį saugumą ir tuo pačiu jį lavindami.
„Tai gali turėti įtakos visam likusiam vaiko gyvenimui: tyrimai rodo, kad žmonės, kurių tėčiai su jais nuolat žaisdavo kūdikystėje ir vaikystėje, yra savarankiškesni, atsparesni sudėtingiems gyvenimo iššūkiams“, – sako ugdymo ekspertė.
Dalyvaukite ir padėkite maitinant krūtimi.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti keistai, nes maitinimas – itin glaudus motinos ir vaiko santykis, kuriame tėčiui lyg ir nelieka vietos. Tačiau tai – netiesa.
Vyrai, kurie aktyviai įsitraukia padėdami mamoms maitinti, užtikrindami sklandžią logistiką ir emocinę paramą, tuo metu perimdami kitus buities rūpesčius, sukurdami saugią erdvę mamai ir mažyliui, gali pratęsti maitinimo krūtimi laikotarpį, taip padėdami ir mamai, ir vaikui“, – sako I. Jagminienė.
Ekspertės teigimu, aktyvus vyro įsitraukimas į rūpinimąsi mažyliu bei kasdienę buitį svarbus ne tik kalbant apie maitinimą, bet ir visus kitus aspektus.
„Tėčio dalyvavimas ir pagalba net ketvirtadaliu sumažina pogimdyvinės depresijos riziką, tačiau tuo pat metu jis yra naudingas ir pačiam vyrui: tyrimai rodo, kad vyrų, aktyviai įsitraukusių į kūdikio auginimą, pasitenkinimo gyvenimu rodikliai ženkliai išaugo, o patiriamo streso – sumažėja“, – sako lopšelio kūdikiams įkūrėja.
Atvirai rodykite emocijas.
„Dar vienas įsisenėjęs skaudulys mūsų visuomenėje – vyriškų emocijų neigimas. Nors su šia stigma aktyviai kovojame jau ne vienerius metus, vis dar išlieka požiūris, kad vyrai turi priminti bejausmius ir viskuo pasirūpinančius robotus.
Visgi ugdant kūdikį, teisinga būtų elgtis priešingai. Atviras emocijų rodymas, emocinio kontakto su mažyliu ir jo mama kūrimas ne tik padeda vaikui geriau pažinti emocinį spektrą bei mokytis pačiam rodyti savo emocijas bei su jomis tvarkytis, bet kuria ir supratimą apie skirtingų lyčių vaidmenis, sektiną jų elgesį“, – tvirtina ekspertė.
Pasak jos, vaikai, kurie nuo mažens auga jausdami emocinį ryšį su abiem tėvais bei matydami atvirai rodomas emocijas tėvų tarpusavio santykiuose, vėlesniame amžiuje geriau moka pažinti savo jausmus ir juos kontroliuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą