Unikalus archeologinis radinys: Švedijoje aptikta maždaug 9 tūkstančių metų senumo nėščios moters palaikai

Moteris buvo rasta viename giliausių Sūder-Vagnhus (Suder Vagnhus) urvo sluoksnių, vakarinėje Gotlando pakrantėje. Tyrėjai mano, kad jai galėjo būti vos 14–19 metų.

Pilve aptiktas beveik devynių mėnesių vaisius

Ypač netikėta buvo tai, kad moters pilve aptikti gerai išlikę vaisiaus palaikai. Manoma, kad vaisiui galėjo būti maždaug 32–34 nėštumo savaitės.

Archeologo ir tyrimų projekto vadovo Aleksanderio Roeseno Shostrand'o teigimu, tai gali būti vienas seniausių kada nors aptiktų vaisių.

Pats urvo sluoksnis, kuriame rasti palaikai, datuojamas maždaug 7–10 tūkstančių metų laikotarpiu. Vis dėlto tikslus moters ir vaisiaus amžius dar nėra nustatytas. Tyrėjai planuoja atlikti radiokarboninį datavimą.

Palaikai išliko tik iš dalies

Moters palaikai išsilaikė fragmentiškai. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti urvo griūtis.

Mokslininkai ketina atskirai ištirti moters ir vaisiaus palaikus. Jie tikisi išsiaiškinti, kokia buvo jaunos moters sveikatos būklė, kuo ji maitinosi ir kokias maistines medžiagas nėštumo metu galėjo gauti jos dar negimęs kūdikis.

Kas buvo ši jauna moteris?

Archeologams kol kas kyla dar daugiau klausimų.

Jie bandys nustatyti, kas buvo ši moteris, iš kur ji atvyko į Gotlandą ir ar saloje gyveno nuolat.

Pasak projekto vadovo, ji galėjo būti viena pirmųjų žmonių, pasiekusių Lilla Karlsö salą.

Jeigu tolesni tyrimai patvirtins preliminarią 9 tūkstančių metų datą, šis radinys taps itin reikšmingu šaltiniu, padėsiančiu geriau suprasti akmens amžiaus žmonių gyvenimą, mitybą, sveikatą ir nėštumą.