Uostamiesčio muziejus sulaukė išskirtinio eksponato: anksčiau jis priklausė karalienei Luizei

Trisdešimt trejų metų karalienę žmonės taip mylėjo, kad istorikai jos fenomeną prilygina Velso princesei Dianai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai rodo unikalų eksponatą. Tai daugiau nei dviejų šimtų metų senumo, auksu siuvinėtas tiulis – audinys iš kurio galima pasisiūti pavyzdžiui, skraistę pečiams apsigobti ar suknelę.

Medžiaga buvo pagaminta Prūsijos karalienei Luizei, o į muziejų tiuli atnešė iš senelių paveldėjęs vokietis.

„Kai karas artėjo, traukėsi ir sugebėjo viską išsaugoti. Pergabent į Vakarų Vokietiją būsimąją, o ne Rytų. Tokios peripetijos didžiulės“, – pasakoja istorikas Julius Žukas.

Jis visus tuos metus pragulėjo suvyniotas, tad dabar ekspertai tik naudodami specialias technologijas gali jį atskirti nuo audinio kuriame gulėjo.

„Jis labai trapus, daugelyje vietų yra suplyšimų. Ypač va, daug suplyšimų yra siuvinėjimo vietose. Todėl tokį eksponatą būtina konservuoti, restauruoti, atlikti cheminius tyrimus“, – tikina restauratorė Liolė Rutkaitienė.

Tačiau muziejaus darbuotai leidžia bent akies krašteliu žvilgteli kaip atrodo prabangioji tiulio pusė. Kuria ir turėjo visus žavėti juo apsigobusi karalienė Luizė.

„Dekoratyvinis audinys, tai yra šilko tiulis, siuvinėtas auksinėmis gijomis. Viso grožio mes dabar nematome, nes matome išvirkščią jo pusę. O atlenkus dar kampuką, va matosi, kad yra siuvinėta karoliukais“, – tikina L. Rutkaitienė.

Napoleonui užėmus didžiąją dalį Prūsijos, karalienė Luizė atvyko į vienintelį jos šalies laisvą miestą – Klaipėdą.

Ten gyveno apie metus. Laiškuose Luizė rašė, kad uostamiestis jai nepatiko dėl labai purvinų gatvių. Norėdamas karalienę paguosti, vienas aludaris iš Prūsijos gilumos jai atsiuntė 100 alaus butelių.

Tiesa, Luizę labai žavėjo jūra, Olando kepurės kraštovaizdis. Klaipėdoje ji rūpinosi vargšais, globojo mokyklas, tad Luizę pajūrio gyventojai pamilo.

„Apskritai tapo labai mėgiama vietinių gyventojų.

Galiu pasakyti, kad vienas šiuolaikinis istorikas labai taikliai palygino, kad norint suvokti kokia populiari Prūsijoje buvo ir po savo mirties liko šimtmečius šita karalienė, tai toks fenomenas kaip Velso princesė Diana“, – pasakoja J. Žukas.

Dar ir dabar Klaipėdoje Luizės vardu pavadinami prekybos centrai, švietimo įstaigos, statomi spektakliai. Pajūrio gyventojai panašiai karalienę stengėsi pagerbti ir prieš du šimtus metų.

O ir šis tiulis miestiečių dovana karalienei.

„Ir štai, dar nesibaigus karams su Napoleonu, Rytprūsių gyventojai, aišku, pasiturintys žmonės, nusprendė įteikti mylimai karalienei dovaną. Štai būtent ispanų meistrai pasamdyti, Berlyne, pasiuvo tokį prabangų, auksu siuvinėtą apdarą“, – priduria J. Žukas.

Tačiau tiuliu pasidžiaugti ir iš jo ką nors pasisiūti karalienė nespėjo.

Būdama 34 m. ji mirė nuo plaučių uždegimo. Tiulį dabar istorikai veš į Vilnių restauruoti. Ir planuoja, kad jau šią vasarą visame gražume jį pradės eksponuoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.