Tokią išvadą padarė Australijos Flinderso universiteto mokslininkai, išanalizavę 22 mokslinius tyrimus, kuriuose nagrinėtas aerozolių plitimas tualetuose. Rezultatai rodo, kad išmetamų dalelių kiekis priklauso nuo klozeto konstrukcijos, nuleidžiamo vandens kiekio ir mikrobinės taršos lygio klozeto dubenyje.
Nuleidžiant vandenį, greita vandens srovė sukelia turbulenciją ir į viršų išmeta mikroskopinius lašelius. Kartu su jais į orą potencialiai gali patekti vandenyje arba ant klozeto vidinių paviršių esančių mikroorganizmų.
Atskiri eksperimentai parodė, kad po vandens nuleidimo aerozoliai gali pasklisti gana greitai. Kolorado universiteto Boulderio mieste mokslininkų atliktame tyrime dalelės judėjo didesniu nei 2 m/s greičiu ir maždaug per 8 sekundes pakilo iki maždaug 1,5 metro aukščio. Tai atitinka žmogaus veido ir kvėpavimo zoną.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad dalis smulkiausių dalelių ore gali išlikti ne trumpiau kaip 20 sekundžių. Mažiausi aerozoliai ore išsilaiko ilgiau nei stambesni lašeliai, kurie greičiau nusėda ant paviršių.
Ar verta uždaryti klozeto dangtį?
Vienas akivaizdžiausių būdų sumažinti tiesioginį aerozolių išmetimą – prieš nuleidžiant vandenį uždaryti klozeto dangtį. Tačiau tyrimai rodo, kad ši priemonė visiškai sustabdyti aerozolių plitimo negali.
Taip yra todėl, kad tarp dangčio, sėdynės ir klozeto dubens lieka tarpai. Pro juos dalis dalelių vis tiek gali patekti į aplinką. Eksperimentų rezultatai rodo, kad uždaryto dangčio veiksmingumas gerokai skiriasi priklausomai nuo klozeto konstrukcijos ir tarpų dydžio.
Viename tyrime nustatyta, kad esant atidarytam dangčiui aerozolių dalelės ant paviršių nusėdo 2,27 karto daugiau nei tada, kai dangtis buvo uždarytas. Vis dėlto kituose eksperimentuose tokio ryškaus skirtumo nenustatyta.
Todėl Flinderso universiteto apžvalgos autoriai nelaiko uždaryto dangčio absoliučia apsauga. Tačiau toks įprotis gali sumažinti tiesioginį dalelių patekimą į viršų ir išlieka paprasta papildoma higienos priemone.
Svarbus ir nuleidžiamo vandens kiekis
Aerozolių susidarymui įtakos turi ir vandens kiekis. Analizė parodė, kad kiekvienas papildomas 1 litras nuleidžiamo vandens buvo susijęs su maždaug 1,3 karto didesne aerozolių dalelių koncentracija.
Todėl, jei klozete yra du vandens nuleidimo režimai, tinkamomis situacijomis pasirinkus mažesnį vandens kiekį galima sumažinti susidarančių aerozolių kiekį.
Ar tai reiškia, kad galima užsikrėsti?
Mokslininkai pabrėžia, kad vien mikroorganizmų aptikimas aerozoliuose savaime nereiškia, jog žmogus būtinai užsikrės. Tam įtakos turi sukėlėjo koncentracija, jo gebėjimas išlikti gyvybingam ore, kontakto trukmė ir konkrečios patalpos sąlygos.
Svarbų vaidmenį atlieka ir vėdinimas bei reguliarus valymas. Patalpų vėdinimas arba tinkamai veikianti ištraukiamoji ventiliacija padeda greičiau pašalinti ore esančias daleles, o kruopštus klozeto valymas sumažina mikroorganizmų kiekį, kuris potencialiai gali patekti į orą nuleidžiant vandenį.
Tokios priemonės ypač aktualios viešuosiuose tualetuose ir gydymo įstaigų sanitarinėse patalpose, kur didelis lankytojų skaičius didina aplinkinių paviršių užteršimo tikimybę.
Mokslininkai mano, kad uždarytas klozeto dangtis, reguliarus dezinfekavimas, gera ventiliacija ir tinkama rankų higiena kartu gali padėti sumažinti po vandens nuleidimo pasklindančių dalelių kiekį. Vis dėlto mokslininkams dar reikia tiksliau nustatyti, kiek tualetų aerozoliai iš tiesų turi įtakos įvairių infekcijų perdavimo žmogui rizikai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą