Vaikas renkasi būrelį: ką būtina žinoti tėvams?

Ne vienam tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos finansinių galimybių. Tad ką svarbu žinoti renkantis būrelį? Kaip pasirinkti, kad ir vaikai būtų laimingi, ir tėvams atžalų veiklos netaptų finansine našta?

Namo parsineša teigiamų emocijų

Šiaulietė Lina augina 9 metų sūnų. Šiemet jis eis į trečiąją klasę Šiaulių „Santakos“ ugdymo centre. Čia mokysis jau antrus metus. Pirmąją klasę vaikas baigė bendrojo ugdymo mokykloje, bet susidūrė su mokymosi sunkumais. Pasak mamos, sūnui jokia diagnozė nenustatyta, tačiau specialistai įžvelgia galimus raidos sutrikimus: berniukas lėčiau mąsto, jam sunkiau bendrauti su bendraamžiais, reikalinga individuali specialisto pagalba.

Mama džiaugiasi, kad ugdymo centre sūnus sulaukia reikalingos pagalbos, be to turi galimybę lankyti būrelį, kuris lavina motoriką, aktyvina pažinimo procesus.

„Lankome STEAM būrelį mokykloje. Jau nuo pirmųjų dienų sūnus labai sudomintas, laukia kiekvieno užsiėmimo, nekantrauja, kas bus kitą savaitę. Tik teigiamos emocijos! Būrelį veda labai atsidavusi mokytoja, kuri vaikams skiria daug dėmesio, atranda naujų ir įvairių užduočių, moka paskatinti, padeda, jeigu reikia pagalbos. Po užsiėmimų sūnus parsineša įvairių darbelių, savo rankomis pagamintų interaktyvių žaisliukų, jais džiaugiasi, turi veiklos dar ir namuose“, – pasakojo specialiųjų ugdymosi poreikių turintį sūnų auginanti mama.

Būrelio „STEAM – kurkime ir pažinkime kartu“ vadovė Airina Šulskienė sako, kad spec. ugdymosi poreikių turinčius vaikus į būrelius pritraukti sudėtingiau. Jie sunkiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, naujų pedagogų, yra ne tokie drąsūs, jiems reikia ypatingo dėmesio. Dažnai tokius vaikus per daug saugo ir patys tėvai. Visgi mokytoja pabrėžia neformaliojo švietimo naudą, kuri turėtų tapti pagrindiniu svertu apsisprendimo procese.

„Esu biologė. Mano programos – gamtamokslės. Tai patyriminės veiklos, kurių tikslas – kad vaikai plačiau, giliau suprastų aplink mus esančius reiškinius, gyvąją ir negyvąją aplinką. Pamokose  spec. poreikių turintiems vaikams dažnai trūksta dėmesio, todėl įsigilinti į temą jiems yra sudėtingiau. Patyriminės veiklos ir yra skirtos tam, kad vaikai patys patirtų ir suprastų. Be to, tokios veiklos teigiamai veikia vaiko fizinę ir psichinę sveikatą“, – sako STEAM būrelio vadovė.

Ugdo stipriausias savybes

Pasak A. Šulskienės, neformalusis švietimas yra labai svarbus kiekvienam vaikui. Būreliuose vaikai įgyja kompetencijų, kurios vėliau jiems padeda toliau mokytis, bendradarbiauti, bendrauti. Vaikai ugdo kūrybiškumą, pažįsta save ir kitus, mokosi kritiškai mąstyti, lavina kognityvinius įgūdžius.

„Neformalus švietimas leidžia įsigilinti į tam tikrą sritį, kuri vaikui yra aktuali, įdomi, padeda užtvirtinti žinias. Taip pat padeda suvokti, kur jie yra stiprūs, ką jie geba geriausiai, padeda ugdyti stipriausias jų savybes. Aš visada tėvus perspėju, kad vaikas gali pareiti ir nelabai švarus, bet jis pareis labai laimingas. Būreliuose vaikams leidžiama būti vaikais“, – sako STEAM būrelio vadovė Airina Šulskienė.

NVŠ krepšelis mažina tėvelių naštą

STEAM būrelį Linos sūnus lanko nemokamai. Jis finansuojamas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio lėšomis.

NVŠ krepšeliu gali pasinaudoti bet kuris vaikas, nepaisant to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Finansavimas skiriamas tik vienam būreliui.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Editos Minkuvienės teigimu, šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje siūlomos 82 programos, kurios finansuojamos iš NVŠ krepšelio lėšų. Pasirinkimas išties platus: dailė, muzika, šokis, sportas, STEAM veiklos.  Be to, kasmet tinklas plečiamas, atsiranda vis naujų teikėjų. Vien šiemet iki birželio 1 dienos pateiktos 39 naujos programos.

„Šiais metais naujovė yra ta, kad NVŠ programas pateikė specialiųjų mokyklų pedagogai, tapę laisvaisiais mokytojais, kurių programos pritaikytos išskirtai specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams. Tai yra svarbu vaikams, turintiems vidutinius, didelius ir labai didelius spec. poreikius. Kaip žinote, šie vaikai yra ypatingi, jiems būrelius lankyti yra sudėtinga, ypatingai, keisti aplinką, pedagogus, o čia pažįstama aplinka jiems. Nauda vaikams bus labai didelė – kompetencijų ugdymui, užimtumui“, – pastebi Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Žukaitytė-Šimkevičienė.

Šiauliuose krepšeliai didesni

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, vieno vaiko NVŠ krepšeliui gali būti skiriama nuo 15 iki 20 eurų. Šiaulių miesto savivaldybė vaikams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, yra patvirtinusi savo krepšelius – 17 ir 20 eurų. 17 eurų skiriama ne prioritetinėms programoms, o 20 – prioritetinėms: 

„Įsivertinome savo galimybes ir padidinome nuo 15 iki 17 eurų. Tėveliams našta mažėja. Ateityje gal ir dar pakelsime, bet tada tektų peržiūrėti prioritetus. Šiuo metu prioritetų yra nemažai: programos skirtos 9–12, t. y. I–IV klasių gimnazistams, techninės kūrybos, STEAM programos, programos, kurių teikėjai reprezentuoja Šiaulių miestą, užima aukštus pasiekimus, programos spec. poreikių turintiems mokiniams. Šiemet prioritetinėmis tapo ir programos, skirtos socialiai remiamiems vaikams ir pilietiškumo ugdymo programos“, – vardijo Švietimo skyriaus specialistė.

Spec. ugdymosi poreikių turinčių vaikų NVŠ krepšelis dvigubai didesnis – siekia 34 ir 40 eurų. Pasak specialistės, šis krepšelis turtingesnis, nes teikėjams sudėtingiau tokius vaikus užimti, įtraukti į veiklas, sudėtingesnės sąlygos juos ugdyti.

Skatina siūlyti naujas programas

E. Minkuvienės teigimu, Švietimo skyrius bendradarbiauja su NVŠ programas teikiančiais pedagogais, ieško naujų krypčių, kurios vaikams ir jaunimui būtų įdomios.

„Prieš keletą metų atlikome vaikų apklausą. Pamatėme, kad didžioji dalis vaikų linkę į sportą, antroje pozicijoje yra įvairūs menai – dailė, muzika, teatras, šokis. Labai sunkiai kelius skynėsi pilietiškumo programos. Labai kviečiame tuos, kurie turi pilietiškumo kryptį, siūlyti savo programas. Pilietiškumo ugdymas mūsų valstybei yra labai svarbus“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Viena iš prioritetinių Lietuvos ir tuo pačiu visos Europos Sąjungos sričių – jaunimo kelių užsienio kalbų mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, skatinama siūlyti ir netradicinių užsienio kalbų mokymosi programų. Taip pat norima sulaukti ir didesnio gimnazistų įsitraukimo.

„Gimnazistai – sudėtinga amžiaus grupė. Ypač 9–10 klasės, t. y. vėlyvoji paauglystė. Jeigu žemesnės klasės vaikus yra paprasčiau įtraukti į neformalųjį švietimą, tai gimnazistai tampa sudėtingesne misija. Pabandykime atrasti jaunimui labiau pritaikytų programų, sudominančių savo turiniu“, – sakė E. Minkuvienė.

NVŠ programas gali siūlyti visi, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas. Pagrindinės sąlyga – įstaiga, organizacija, įmonė, ar laisvasis mokytojas turi teikti švietimo paslaugas. Programas akreditavimui galima teikti du kartus per kalendorinius metus t. y. iki birželio 1 ir iki spalio 1 dienos.