Vaikų pramogos ant ledo: iki nelaimės vos vienas žingsnis

(1)

Pastarosiomis dienomis uostamiestyje paspaudęs šaltukas jau sustingdė mažesnius vandens telkinius. O pastarieji sulaukė ir „drąsuolių“, kurie rizikuodami gyvybėmis ne tik vaikščiojo ant plono ledo, bet ir išbandė jį šokinėdami.

Savaitės pradžioje klaipėdiečiai jau fiksavo, jog paspaudus didesniam šaltukui ir užšalus kai kuriems vandens telkiniams, atsirado „drąsuolių“, kurie nusprendė patikrinti, ar susiformavęs ledas jau tinkamas vaikščioti.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje sunerimusi klaipėdietė dalinosi nuotraukomis, kuriose matomi vaikai, vaikštantys ant Žardės tvenkinio ledo.

„Vienas žingsnis iki nelaimės. Gal kas atpažins savo “drąsuolius„... Jie ne tik vaikščiojo, bet ir specialiai daužė ledą“, - rašė klaipėdietė.

Patikrinimų dar nerengia

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko pasiteiravus, ar šiuo metu jau yra vykdoma kontrolė dėl ant nesaugaus ledo vaikštančių asmenų, šis patikino, jog reidai dar nevyksta.

"Kadangi ledas dar tik dabar susiformavo, neseniai užšalo, reidų dar nebuvo.

Jei oro sąlygos ir toliau išliks tokios, tada jau planuosime reidus.

Tokio tikslinio reido kol kas dar nesame suplanavę, tačiau važiuodami į kitus vykdomus patikrinimus atkreipiame dėmesį ir į tokias galimas vietas", - sakė L. Lapinskas.

Pasak pašnekovo, kadangi ant užšalusio Žardės tvenkinio vietiniai gyventojai užfiksavo vaikščiojančius vaikus, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ims akyliau stebėti uostamiesčio vandens telkinius.

„Specialistams nuvykus į vietą ir užfiksavus įvykį, jog vaikštoma ant ledo, žinoma, bendrautume su vaikais ir jų tėvais. Visada įvertiname bendrą situaciją, jei vaikai jaunesni nei 14 metų, tuomet atsakomybė tenka tėvams“, - pasakojo L. Lapinskas.

Žvejų kontrolė taip pat dar nėra vykdoma, nes, pasak L. Lapinsko, ledas dar nėra tinkamas vaikščioti.

Kaip elgtis įlūžus?

Derėtų nepamiršti, kad įlūžus į ledinį vandenį svarbiausia nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos.

Koncentruotis į ritmingą, kuo ramesnį kvėpavimą ir rasti savyje jėgų suplanuoti gelbėjimosi žingsnius. Kūnas, o ypač rankos, lediniame vandenyje šąla itin greit, todėl reikia veikti operatyviai.

Reikėtų ropštis ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukti pirmyn. Tai sumažins ledo skilimo riziką.

Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Jei užgulsite, ledas toliau trupės ir kūno neišlaikys. Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto, todėl ir gelbėjant skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.

Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.

Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.

Bėgti galima tik išlipus ant kranto. Tada reikėtų kuo greičiau pasiekti šiltą vietą ir sušilti - gerti šiltą arbatą, rengtis sausais rūbais ir gauti pirmąją pagalbą.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis siekia daugiau nei 7 cm, tačiau toks storis žmonių grupei - itin rizikingas. Kad ledas išlaikytų žmonių grupę, jis turi būti mažiausiai 12 cm storio. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas nėra tvirtas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder