„Vaistai“ nuo šlamšto: kaip stiprinti visuomenės atsparumą kasdienės informacijos srautui?
Tad kokie „vaistai“ gali padėti visuomenei išlikti atspariai ir nepasiduoti informacijos pertekliui?
Skiepai nuo patiklumo – kritinis mąstymas ir šaltinių patikra
Ekspertai sutaria, kad pirmasis „vaistas“ nuo informacinio triukšmo yra kritinis mąstymas. Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos duomenimis, vis daugiau klaidinančios informacijos plinta ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir privačiuose pokalbių kanaluose.
„Kritinis mąstymas – tai tarsi imunitetas. Jis neatsiranda per naktį, jį reikia lavinti. Paprasčiausia taisyklė: prieš pasidalydami žinute, paklauskime savęs, kas tai skelbia ir kodėl“, – sako Klaipėdos universiteto dėstytoja, komunikacijos specialistė dr. Rasa Stonkutė.
Pasak jos, verta atpažinti „informacinius virusus“: perdėtai emocingas antraštes, nepatikrintus faktus ar sensacingas naujienas, kurių šaltinis yra neaiškus.
Klaipėdiečiai randa savų būdų išlikti „sveikiems“
Klaipėdietė Ingrida (43 m.), dirbanti mokytoja, sako, kad sąmoningai riboja laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose: „Pastebėjau, kad nuolat „skrolindama“ naujienų srautą jaučiu nerimą. Dabar stengiuosi tik kelis kartus per dieną peržvelgti patikimus portalus ir vengiu komentarų, nes jie dažnai labiau nuodija nei informuoja.“
Tuo tarpu Darius (29 m.), dirbantis IT srityje, dalijasi savita taktika: „Naudoju programėles, kurios filtruoja naujienas pagal šaltinio patikimumą. Be to, seku keletą profesionalių žurnalistų „X“ tinkle, o ne anoniminius kanalus. Tai padeda išvengti dezinformacijos.“
O senjorė Onutė (67 m.) sako, kad jos „vaistas“ nuo informacinės perkrovos – sena gera knyga: „Kai pavargstu nuo televizoriaus ir tų visų kalbų, imu romaną. Tai geriausias būdas pailsinti galvą ir nebesukti mintyse visų tų naujienų.“
Žiniasklaidos higiena - kaip dantų valymas
Visuomenės informavimo ekspertai šį reiškinį vadina „informacine higiena“. Tai – įprotis sąmoningai pasirinkti, ką skaityti, žiūrėti ir dalintis.
„Lygiai kaip kiekvienas žinome, kad rankas reikia plauti, taip turėtume išmokti ir atsirinkti informacijos šaltinius. Tai lyg asmeninė higiena XXI amžiuje“, – teigia žurnalistė Giedrė Šimkutė, rašanti apie medijų raštingumą.
Ji pataria laikytis paprastų taisyklių:
- Patikrinkite šaltinį – ar tai oficialus, žinomas leidinys?
- Nepasiduokite emocijoms – jei naujiena kelia stiprų pyktį ar baimę, tikėtina, kad ji tam ir sukurta.
- Ribokite informacijos kiekį – kartais geriau sužinoti mažiau, bet iš patikimo šaltinio.
Televizijos ir socialinių tinklų dieta
Klaipėdietis Mindaugas (35 m.) prisipažįsta, kad anksčiau žiūrėdavo visas naujienas iš eilės, o dabar jau atsirenka.
„Vakare nebejungiu naujienų kanalų, kurie nuolat rodo tragedijas. Geriau pažiūriu dokumentiką arba kelionių laidą, ten bent kažko išmoksti. Supratau, kad emocinis triukšmas iš TV – tas pats, kas greitas maistas protui.“
Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją - vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi teminius, ramesnio tono informacijos šaltinius, vengdami sensacijų.
Atsparumo receptas – bendruomeniškumas
Sociologai pabrėžia, kad atsparumą didina ir bendruomenės. Dalijimasis patikima informacija tarp artimųjų, diskusijos šeimoje ar darbovietėje yra labai gera „vakcina“ nuo melagingų naujienų.„Kai apie naujienas kalbamės su kitais, natūraliai kyla klausimai, diskusijos. Tai padeda atskirti, kur tiesa, o kur triukšmas“, – sako dr. R. Stonkutė.
Apibendrinant, galima teigti, kad geriausi „vaistai“ nuo informacinio šlamšto yra sąmoningas pasirinkimas, kritinis mąstymas, ribotas informacijos vartojimas ir bendravimas su tais, kurie padeda išlaikyti sveiką požiūrį. Juk kaip ir sveikatai, taip ir protui galioja paprasta taisyklė: svarbu ne kiek „suvalgome“, o ką „valgome“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą