Valdžia pensininkams žada šviesų rytojų

(58)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tikinant, jog jau po trejų metų vidutinė senatvės pensija sudarys daugiau nei pusę vidutinio šalies darbo užmokesčio ir priartės prie 900 eurų, senjorai viliasi, kad tai neliks tik eiliniais valdžios pažadais.

Baiminamasi, kad ir žadamą pakankamai žymų pensijos didėjimą užgoš nenumaldomas kainų augimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, jog jau 2027 metais vidutinė senatvės pensija sudarys 54 procentus vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 58 procentus vidutinio šalies darbo užmokesčio „į rankas“.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44, su būtinuoju stažu - 47 procentus vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje.

Teigiama, kad 2027 metais vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 898 eurus.

SADM duomenys, remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos prognoze ir Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) duomenimis, rodo, kad tiek vidutinė senatvės pensija, tiek vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu per pastaruosius ketverius metus išaugo 59 procentais.

Vidutinė senatvės pensija pusę vidutinės algos pasieks per porą metų, nors planuota rodiklį pasiekti tik 2030 metais.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030-ųjų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Teigiama, jog nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link.

Pensijos didėja

Pensijos per ketverius metus Lietuvoje išaugo kone 60 proc.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, pensijų augimas per pastaruosius metus yra svariai didesnis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais.

„Per ketverius metus pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą - 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio “į rankas".

Tai leis mums greičiau pasiekti tikslą, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinės algos, gaunamos „į rankas“.

Mūsų skaičiavimai rodo, kad išlaikius tokį patį prioritetą pensijų augimui, tą realu pasiekti per porą metų", - tikina M. Navickienė.

Praėjusiais metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.

2022 metais pensijos didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas užpernai siekė 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 413 eurų iki 483 eurų (70 eurų), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

Papildoma pensija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, jog šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus. Vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, t. y. nuo 538 eurų iki 596 eurų.

Gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024-aisiais padidės daugiau nei 750 eurų per metus.

Vidutiniškai pensija su būtinuoju stažu šiemet auga apie 11 proc. arba 63 eurais - nuo 574 iki 637 eurų.

Žadama, jog kasmet planuojant biudžetus papildomai bus planuojamas ir papildomas individualiosios pensijos dalies didėjimas.

Pensijų įstatymas įpareigoja papildomai didinti individualiąją pensijų dalį, jei kalendoriniais metais planuojamas teigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatas, o pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis kaip 25 proc. ir (arba) vidutinės senatvės pensijos santykis su šalies darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.

Papildomo indeksavimo taisyklė leis pensijas didinti dar sparčiau.

Taip pat pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia.

Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70-100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas. Jiems senatvės pensijos didės nuo 7 iki 50 procentų.

Svarbiausia - požiūris

Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Valerija Miliauskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kiekvienas senjoras norėtų gauti didesnę pensiją. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra sveikata ir pozityvus požiūris į gyvenimą.

"Susirinkę mes vienas kitų pensijų tikrai neskaičiuojame ir apie tai net nesikalbame. Aš neleidžiu skųstis. Mes renkamės praleisti laisvalaikį, koncertuoti, keliauti.

Svarbiausia yra pozityvus požiūris į gyvenimą. Kiek turiu pinigų, tiek man ir užtenka.

Mūsų gretose labai daug inteligentų, gaunančių tikrai ne minimalias pensijas. Vienas - 1000 eurų, kitas - 700, trečias - kiek mažiau.

Senjorui svarbiausia yra nesirgti. O tada viskas bus gerai", - optimizmu dalijosi V. Miliauskienė.

Jei nepamirš

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris teigia, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais tiki. Tačiau kad jie būtų teisingi ir realūs, yra viena sąlyga.

"Ar realūs šie pažadai? Jei Lietuvos valdžia rūpinsis ir nenusigręš nuo senjorų, juos tikrai pavyks įgyvendinti.

Pensijos jau buvo padidintos. Galiu pasakyti, kokio dydžio šiuo metu gaunu aš. Tikrai normalią. Mano, kaip buvusio kultūros darbuoto, pensija siekia 1001 eurą.

Valdžiai pensijas didinti galimybių yra. Juk vien „Sodros“ rezerve yra ne milijonai, o milijardai eurų.

Manau, kad kiekvienas Lietuvos pensininkas turėtų per 1000 eurų dydžio pensiją", - sakė K. Šliogeris.

Labiausiai „Bočių“ vadovui nerimą kelia mažiausias pensijas gaunantys didmiesčių gyventojai.

"Juk yra nemažai žmonių, nedirbusių ar turinčių mažą darbo stažą. Pasakykite man, kaip galima išgyventi Vilniuje, gaunant 320 eurų pensiją.

Gerai, jei dar yra vyras ir žmona. O jei žmogus vienišas. Tokiu atveju be vaikų ir anūkų pagalbos išgyventi neįmanoma.

Nors yra ir priešingai. Nemažas pensijas gaunantys tėvai padeda vaikams, seneliai - anūkams„, - “Vakarų ekspresui" sakė K. Šliogeris.

Jis siūlė nepamiršti ir nuolat augančių kainų.

"Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių didžiulę įtaką ne tik pensininkų, bet ir visų šalies gyventojų gyvenimo kokybei.

Kainos kyla taip sparčiai, kad „suvalgo“ ne tik pensijų, bet ir atlyginimų didėjimą. Atrodo, piniginė storėja, o pinigų pragyvenimui neužtenka. Tačiau panašu, jog niekas to rimčiau paanalizuoti nenori„, - stebėjosi Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai" pirmininkas K. Šliogeris

NEĮMANOMA. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris stebisi, kaip gali išgyventi vienišas šalies didmiesčio gyventojas, gaunantis minimalią pensiją.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder