Tokia tvarka, kurią šio rugsėjo viduryje grąžino Seimas, galiojo iki 2020 metų birželio. Ja siekiama apsaugoti labiausiai finansiškai pažeidžiamus šalies gyventojų namų ūkius.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos priimtos atsižvelgiant į energijos išteklių kainų stabilizavimąsi, savivaldybių praktiką ir siūlymus bei Europos Tarybos rekomendaciją.
Viena iš pagrindinių Europos Sąjungoje sprendimus priimančių institucijų Lietuvai rekomenduoja iki šių metų pabaigos panaikinti galiojančias su energija susijusios paramos priemones. Kartu užtikrinti, kad pažeidžiamiausi namų ūkiai nenukentėtų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, laikina tvarka, kai nebuvo vertinamas asmenų turtas, pasiekė savo tikslą.
"Buvo apsaugotos žmonių pajamos, kai ženkliai augo energijos išteklių kainos ir šoktelėjo infliacijos skaičiai.
Būsto šildymo kompensacijų gavėjų ratas išsiplėtė, kompensacijos pasiekė kas penktą namų ūkį.
Ir, svarbiausia, išsiplėtė gavėjų ratas, nes dėl kompensacijos kreipėsi ir tie gyventojai, kurie niekada nesikreipė dėl šios paramos, nes galbūt nė nežinojo, kad turi teisę ją gauti.
Keičiantis situacijai, atsižvelgiant į ateinančio šildymo sezono prognozuojamą šilumos kainų mažėjimą, taip pat savivaldybių siūlymus, siekiame piniginės socialinės paramos taiklumo.
Prioritetu ir toliau išlieka pažeidžiamiausių namų ūkių apsauga, o atskirais atvejais individualius sprendimus dėl vieno ar kito namų ūkio priims savivaldybės", - patikino ministrė M. Navickienė.
Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius, minėto įstatymo nuostata bus taikoma nuo šių metų rugsėjo 1 d. bei visą šildymo sezoną gyventojų pateiktiems prašymams.
Pandemija ir kainų šuolis
Nuostata dėl nuosavybės teise turimo turto nevertinimo galiojo nuo 2020 metų birželio mėnesio. Iš pradžių taip siekta sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes.
2022 metais nuostatos galiojimas pratęstas, siekiant apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo.
Tokiu būdu finansinius sunkumus patiriantiems gyventojams sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą.
Gavėjų sumažės
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams ir atsižvelgiant į prognozuojamą šilumos kainų mažėjimą būsimą šildymo sezoną, išankstiniais skaičiavimais, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius turėtų sumažėti.
Manoma, kad jis vidutiniškai per mėnesį sieks apie 200 tūkstančių namų ūkių, arba apie 18 procentų mažiau nei per 2022-2023 metų šildymo sezoną.
Išaugo dvigubai
Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, praėjusį šildymo sezoną kompensacijas už šildymą ir vandens pašildymą gavo 14 991 asmuo. 2021-2022 metų šildymo sezoną jų buvo perpus mažiau - 7 849.
Per praėjusį šildymo sezoną kompensacijos už šildymą ir vandens pašildymą uostamiesčio biudžetą patuštino 4,7 mln. Eur.
Prieš artėjantį šildymo sezoną Savivaldybė jau sulaukė 1 012 prašymų skirti šią kompensaciją.
Socialines pašalpas pernai gavo 2 479 klaipėdiečiai. Per devynis šių metų mėnesius - 2 500 asmenų.
Joms išmokėti iš miesto biudžeto skirta 1,57 mln. (2022 m.) ir 1,6 mln. (2023 d.) Eur.
Vertins visą turtą
Skiriant piniginę socialinę paramą, bus vertinama turimo turto visuma - nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė), kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika), finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir panašiai).
Turto vertės normatyvas, ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose - didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose - skiriasi.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, didmiestyje jis net keletą kartų aukštesnis. Tokio paties dydžio namas Vilniuje yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis nei Akmenės rajone.
Keturių asmenų šeima, gyvenanti sostinės centre, gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 277 tūkstančius eurų.
Akmenės rajone gyvenančios šeimos turto vertė būtų apie septynis kartus mažesnė - apie 40 tūkstančių eurų.
Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuoja konkrečios savivaldybės. Jos remsis informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka.
Svarbu
Įsigaliojus pakeitimams, piniginė socialinė parama galės būti skiriama net ir viršijant turimo turto normatyvą.
Įstatyme numatyta nuostata, kad turtas tris mėnesius nebus vertinamas, kai dėl piniginės socialinės paramos asmuo kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.
Ministerijos teigimu, skiriant piniginę socialinę paramą labai svarbu ir tai, kiek žmonių sudaro namų ūkį. Ar žmogus gyvena vienas, ar šeimoje yra vaikų, kiek jų ir pan.
Nuo to priklauso kompensacijai gauti skaičiuojamas būsto naudingojo ploto normatyvas asmeniui. Taip pat - kokias pajamas namų ūkis gauna kas mėnesį (atlyginimas ir kt.).
Matuos naudingąjį plotą
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.
Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kvadratinių metrų.
Kai tą patį daro šeima, pirmam šeimos nariui - 38 kv. m, antram - 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m.
Taip nepasiturinčiai keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus - nuo 20 iki 40 proc.).
Jau galima kreiptis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai jau nuo rugsėjo gali teikti prašymus gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. 2 VRP - 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba trijų valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. 3 VRP - 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantieji centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru - malkomis, dujomis, elektra.
Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotos elektros energijos kiekis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą