Remiantis „Common Sense Media“ 2021 m. ataskaita, paaugliai nuo 13 iki 18 metų socialiniuose tinkluose praleidžia vidutiniškai daugiau nei aštuonias su puse valandos per dieną.
Kitoje „Constant Companion“ (2023 m.) tyrime nurodyta, kad paaugliai per dieną gauna apie 240 pranešimų ir tikrina telefoną daugiau nei 100 kartų. Tokiomis nuolatinės skaitmeninės stimuliacijos sąlygomis, kaip pabrėžia Haidt, formuojasi karta, nesugebanti susikaupti.
Mokslininko teigimu, problema yra ta, kad įprotis būti išsiblaškusiam įsitvirtina aktyvios smegenų formavimosi laikotarpiu. Iki 25 metų smegenų žievė – sritis, atsakinga už dėmesio sutelkimą ir sprendimų priėmimą – baigia vystytis. Po to atgauti prarastą gebėjimą susikaupti tampa labai sunku.
„Jei iki 25 metų praleidžiate po 10 valandų per dieną prie telefono, žala gali būti negrįžtama“, – įspėja Haidt.
Jis pažymi, kad socialiniai tinklai yra specialiai sukurti dėmesį blaškoti: nuolatinis turinio keitimas, iškylantys pranešimai, algoritmai, prisitaikantys prie vartotojo interesų – visa tai silpnina gebėjimą susikaupti.
Toks nesugebėjimas susikaupti daro įtaką ne tik mokymosi ar darbo efektyvumui, bet ir asmeniniam gyvenimui. Sunku kurti gilius santykius, kai dėmesys nuolat nukrypsta į ekraną. Be to, nuolatinis buvimas skaitmeninėje erdvėje pakeičia realius socialinius santykius, trukdydamas paaugliams ugdyti gyvo bendravimo įgūdžius.
Haidt ragina sąmoningai „atsijungti nuo skaitmeninio pasaulio“. Jo nuomone, naudinga bent mėnesį atsisakyti socialinių tinklų, ypač jei tai daroma ne vienam.
„Jei surasite tris draugus ar šeimos narius ir pabandysite tai padaryti kartu, tikimybė atsikratyti žalingo įpročio smarkiai padidės“, – pataria ekspertas.
Jis taip pat siūlo iš anksto pagalvoti, kuo galima pakeisti naujienų srauto peržiūrą. Tai gali būti skaitymas, dienoraščio rašymas, pasivaikščiojimai, filmų žiūrėjimas – bet kokia veikla, nesusijusi su skaitmeniniu vartojimu. Artimųjų įtraukimas į tokį eksperimentą ne tik padidina sėkmės tikimybę, bet ir stiprina asmeninius ryšius.
Psichiatras ir smegenų tyrinėtojas iš Harvardo Šrini Pilai siūlo savo koncentracijos gerinimo metodą – muziką. Nepaisant tariamo paradokso, muzika gali mažinti streso lygį ir hormono kortizolio kiekį, taip padėdama smegenims ilgiau ir efektyviau išlaikyti dėmesį. Muzika turi daug poveikio, vienas iš jų – smegenų dėmesio zonos stabilizavimas.
Šiuolaikinė realybė reikalauja persvarstyti požiūrį į įrenginius ir turinį. Gebėjimas susikoncentruoti tampa retenybe, tačiau būtent jis gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu ateityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą