Vietos kapinėms trūkumą mažins nemokami kolumbariumai

Trečiadienį vyko eilinis posėdis dėl kapinių plėtros. Klaipėdos savivaldybės vadovų darbotvarkėje pastaraisiais metais šis klausimas kartojasi itin dažnai, tik rezultato vis nėra.

„Kalbėjome su kapinių plėtros studijos rengėjais. Artimiausiu metu jie parengs galutinius pasiūlymus. Jie ir veiksmų planas, kaip šį projektą įgyvendinti, bus derinami su Klaipėdos rajono savivaldybe“, - trumpą posėdžio reziumė pateikė Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys.

Žinia, vietų Lėbartų kapinėse liko tiek, kad jos bus užpildytos per artimiausius metus.

Kapinių plėtra negalima, nes teisės aktai numato, kad vienoms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, o jos jau dabar užima apie 60 ha plotą. Tad nelikus vietos artimiausiose kapinėse klaipėdiečiai turės ieškoti vietos, kur išlydėti į amžinybę savo artimuosius kitų savivaldybių kapinėse.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu nuo 2017 metų buvo atliktos trys kapinių plėtros galimybių studijos. Jų rengėjai pasiūlė net dešimt galimų vietų kapinėms Klaipėdos, Kretingos rajonuose. Tačiau kaimyninių rajonų politikai ir gyventojai ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad tokie planai svarstomi be jų.

Galiausiai buvo pasiektas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių susitarimas, pagal kurį dėl vietos kapinėms lemiamą žodį tars Klaipėdos rajono taryba.

Šiuo metu, pasak A. Barbšio, galimybių studijoje liko trys galimos teritorijos kapinių plėtrai: Glaudėnai, Vitiniai ir Vytaučiai.

Šias galimybes, pasak A. Barbšio, artimiausiomis dienomis įvertins Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

„Jeigu Taryba pritars, po to bus rengiamas detalusis planas, organizuojamas žemės išpirkimas, perkami kapinių projektavimo ir įrengimo darbai“, - preliminarų veiksmų planą išdėstė A. Barbšys.

Akivaizdu, kad šis procesas dar užtruks ne vienerius metus ir bus pasiekta situacija, kai mirusiesiems vietos Klaipėdoje neliks.

Šią situaciją švelnina tik tai, kad vis daugiau palaikų yra laidojama urnose, kurioms nereikia didelio žemės ploto, pakanka ir nišos kolumbariume, tačiau jas iki šiol ne visi galėdavo įpirkti. Savivaldybės yra nustačiusios mokestį už kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų.

Vieta kolumbariume bus nemokama

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimams, kurie numato, kad nuo šiol kolumbariumo nišos turi būti suteikiamos nemokamai.

Taip pat nustatytas kremuotiems žmogaus palaikams skirtos kapavietės dydis - 1,32 kv. metro (1,10 m x 1,20 m), tai yra keliskart mažiau nei vienam kapui skiriama 3,75 kv. metro (1,5 m x 2,50 m), keliems kapams (šeimos kapavietei) - 7 kv. metrai (2,80 m x 2,5 m) ir leis sumažinti sparčiai besiplečiančius kapinių plotus.

Pakartotinai laidoti nekremuotų žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, nebus leidžiama, kadangi kremuoti palaikai laidojami negiliai (iki 1 metro gylyje), o urnose esančios kapsulės suyra negreitai.

Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė trečiadienį sakė, kad taisyklės atnaujinamos, nes keičiasi žmonių laidojimo tradicijos, populiarėja palaikų kremavimas ir kapsulių su pelenais laidojimas.

„Mes manome, kadangi ir kapavietės skiriamos neatlygintinai, turi būti suvienodinta ta tvarka, nepriklausomai nuo to būdo, kaip žmogus palaidojamas (...). Kai kurios savivaldybės neturėtų į tai žiūrėti kaip į pasipelnymo ir uždarbio dalyką, o turėtų žiūrėti kaip į tam tikros viešosios funkcijos užtikrinimą ir įvykdymą už tų pačių miestiečių sumokamus mokesčius“, - sakė ji.

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė sako, kad kremavimo tradicija Lietuvoje kol kas tik formuojasi, urnos laidojamos tiek žemėje, tiek kolumbariumuose, tačiau pastaruosiuose laidojimas populiarėja.