Vis atsiprašote ir sutrinkate išgirdę komplimentą? 8 įpročiai, išduodantys žemą savivertę

Sveika savivertė nereiškia, kad žmogus turi būti tobulas. Ji labiau susijusi su gebėjimu realistiškai vertinti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes bei priimti save tokį, koks esi. Tačiau ilgą laiką jaučiant vidinį nesaugumą, tai gali daryti didelę įtaką kasdieniams sprendimams, darbui ir bendravimui su kitais žmonėmis.

Apie pagrindinius požymius, rodančius, kad savivertei reikėtų skirti daugiau dėmesio, rašo „Egészség Kalauz“.

Nerimą keliantys signalai ir įpročiai

Žema savivertė dažnai slepiasi po kuklumu ar perfekcionizmu ir ilgainiui tampa tokia įprasta, kad žmogus net nepastebi tikrosios problemos. Ekspertai išskiria 8 pagrindinius požymius, galinčius rodyti gilų nepasitikėjimą savimi:

Nuolatinis savęs lyginimas su kitais. Žmogus nuolat jaučiasi esąs mažiau protingas, sėkmingas ar patrauklus už aplinkinius.

Nesugebėjimas priimti komplimentų. Užuot tiesiog padėkojus, kyla noras teisintis arba sumenkinti savo nuopelnus.

Panikos baimė suklysti. Perdėta savikritika net ir nedidelę klaidą paverčia visiškos nesėkmės jausmu.

Nesugebėjimas pasakyti „ne“. Žmogus imasi kitų užduočių, nes bijo nuvilti aplinkinius.

Nuolatinio pritarimo poreikis. Savivertė tampa visiškai priklausoma nuo kitų žmonių nuomonės ir reakcijų.

Naujų iššūkių vengimas. Nesėkmės baimė verčia atsisakyti naujų pareigų, mokymosi ar įdomių projektų dar jiems neprasidėjus.

Skaudus kritikos priėmimas. Net konstruktyvios pastabos suvokiamos kaip asmeninis įžeidimas ar savo menkavertiškumo patvirtinimas.

Savo pasiekimų nuvertinimas. Bet kokia sėkmė priskiriama atsitiktinei sėkmei, o nesėkmės – tik savo negebėjimui.

Tokie destruktyvūs elgesio modeliai sukuria užburtą ratą: išorinės situacijos vis labiau patvirtina vidines baimes ir stiprina kompleksus.

Socialinių tinklų ir aplinkos įtaka

Ypač didelį pavojų trapiai savivertei gali kelti šiuolaikinė skaitmeninė erdvė ir socialiniai tinklai. Juose dažniausiai matome tik gražiausias, sėkmingiausias ir labiausiai idealizuotas kitų žmonių gyvenimo akimirkas.

Nuolat vartojant tokį turinį gali atsirasti jausmas, kad pats esi ne toks protingas, sėkmingas ar patrauklus kaip kiti.

Be to, baimė nuvilti aplinkinius verčia savimi nepasitikinčius žmones prisiimti per daug pareigų ir sutikti su tuo, ko iš tikrųjų nenori. Ilgainiui toks nuolatinis savęs aukojimas gali sukelti emocinį išsekimą, nuovargį ir didelį nepasitenkinimą.

Kaip nutraukti šį ratą ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi?

Psichologai pabrėžia, kad savivertė nėra nekintama ar įgimta savybė, todėl ją galima sąmoningai stiprinti.

Pirmiausia specialistai pataria atkreipti dėmesį į savo vidinį dialogą, kelti pasiekiamus tikslus ir nustoti savo vertę matuoti kitų žmonių standartais.

Taip pat svarbu išmokti ramiai priimti savo klaidas ir trūkumus. Kiekvieną nesėkmę reikėtų vertinti ne kaip asmeninę katastrofą ar savo nekompetencijos įrodymą, o kaip natūralią žmogiškosios patirties dalį ir galimybę pasimokyti.

Jeigu nepasitikėjimas savimi ilgai nepraeina, nuolat kelia nerimą, kenkia santykiams su artimaisiais ar trukdo profesiniam gyvenimui, specialistai rekomenduoja kreiptis pagalbos į psichoterapeutą.

Tinkamai parinkta terapija ir profesionali pagalba gali padėti geriau suvokti save, sustiprinti savivertę ir išmokti nustatyti sveikas asmenines ribas.