Kam vyras įsitaiso meilužę?
Kad ir kaip paradoksaliai skamba, bet jis tai daro tam, kad išsaugotų šeimą.
Meilužiai – tai šeimos stabilizatoriai, tiesa, disfunkciniai. Jie atsiranda tada, kai tarp vyro ir žmonos nėra kontakto, kai susikaupia per daug abipusių nuoskaudų ir pretenzijų.
Aptarinėti skausmingus klausimus su partneriu arba per sunku, arba nepriimta. O supratimo, šilumos mes visi labai norime. Ir jeigu to nėra šeimos viduje, tai ieškome už jos ribų.
Ir tuo pačiu atsiranda pretekstas išlieti visą negatyvą – susibarti dėl meilužės, susitaikyti ir susitaikius dar kurį laiką pakenčiamai tęsti savo šeimyninį gyvenimą.
Arba kitas variantas. Vyras turi meilužę. Kai įtampa tarp vyro ir žmonos sustiprėja, jis važiuoja pas meilužę, leidžia su ja laiką, jo įtampa nuslūgsta, gerai nusiteikęs jis grįžta namo.
Tada jis nuima žmonos įtampą ir nepatogi tema kuriam laikui nustumiama.
Paskui, po tam tikro laiko problema vėl paaštrėja ir, užuot pasikalbėję apie visas nuoskaudas ir pretenzijas, sutuoktiniai vėl bėga nuo konflikto – vyras važiuoja pas meilužę ir situacija kartojasi.
Iš to daug naudos gauna visos šalys.
Vyras ir žmona gali ir toliau gyventi paralelinius gyvenimus, vaizduodami, kad viskas yra gerai. Jie barasi tik dėl neištikimybės.
Žmona gauna nusikaltusį vyrą ir galimybę juo manipuliuoti. Vyras gauna puikų laisvalaikį ir galimybę pasijusti tokiam, kokiu nesijaučia būdamas šalia žmonos: protingu, stipriu, visagaliu.
Kas šiame trikampyje yra nukentėjęs? Visi. Nes visiškos, netemdomos laimės šioje situacija nepatiria nė vienas.
Primename, kad atsakomybė už poros santykius abiem partneriams tenka po lygiai (50:50 proc.).
Na gerai, galima padaryti nuolaidą: neištikimybės atveju 51 proc. atsakomybės už santykius gali tekti tam, kuris neištikimas.
Tačiau neištikimybė neatsiranda staiga. Dirvą jai sutuoktiniai ruošia iš anksto.
Kaip išvengti neištikimybės?
Reikia nuolat kalbėtis su partneriu atvirai ir sąžiningai, nemeluoti dėl smulkmenų, išsiaiškinti tai, kas nesuprantama.
Rašyti komentarą