Vytautas Čepas: kai nebekontroliuoji savo elgesio - esi priklausomas II

Su socialinių mokslų daktaru, rašytoju, Klaipėdos miesto garbės piliečiu kaip tik ir kalbame apie priklausomybių prigimtį, jų paplitimą visuomenėje, priklausomybių pasireiškimo požymius, efektyvią pagalbos sistemą nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.

Pastaruoju metu vis daugiau pasaulio valstybių ima diskutuoti apie socialinių tinklų draudimus nepilnamečiams, išmaniųjų telefonų apribojimą švietimo įstaigose. Kai kurios jau įvedė draudimus. Kokia jūsų nuomonė?

Panašaus pobūdžio draudimai turi savo argumentus. Kodėl siekiama nepilnamečiams uždrausti naudotis socialiniais tinklais? Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad žmonijoje iki Z kartos kognityviniai (pažintiniai) gebėjimai vis augo. Tačiau vėliau jie pradėjo silpnėti. Ir viena iš pagrindinių šio regreso priežasčių yra jaunų žmonių perdėtas naudojimasis naujomis išmaniosiomis technologijomis.

Kita vertus, visuotiniai draudimai turi ir savo trūkumų. Jie niveliuoja, taikomi ir tiems, kurie išmaniaisiais ekranais naudojasi atsakingai. Įvesdama visuotinį draudimą, valstybė lyg prisiima sau atsakomybę už pasekmes, nuimdama pareigas nuo mokyklų bendruomenių ir tėvų, šeimos. Tai nėra gerai. Pačioms mokykloms jau ir dabar niekas netrukdo riboti ar drausti išmaniųjų prietaisų naudojimą mokymosi bei ugdymo proceso metu.

O kaip tėvai? Kokia jų atsakomybė už savo vaikus?

Be jokios abejonės, jų atsakomybė už vaikų auklėjimą didžiausia. Negalima numesti savo vaikų problemų nei mokyklai, nei valstybei ar dar kam nors. Aišku, žinau nemažai pavyzdžių, kur tėvai aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme. Pavyzdžiui, mobiliojo telefono ir kompiuterio naudojimas yra griežtai ribojamas šeimoje - ne daugiau kaip dvi valandos per dieną.

Ar to pakanka?

Čia svarbu kompleksinės priemonės ir visapusiškas įsitraukimas. Bet turbūt svarbiausias dalykas yra efektyvių alternatyvų sudarymas vaiko auklėjimo procese.

Ar jūs galėtumėte įvertinti, kaip Lietuvoje veikia pagalbos nuo įvairių priklausomybių sistema?

Jau seniai įrodyta, kad profesionali terapija ir mokslu grįstos kryptingos pastangos tikrai veikia. Tai iliustruoja ir konkretus pavyzdys. Buvo ištirta ir nustatyta, kad iš Vietnamo karo grįžę Amerikos kariai susiduria su įvairiomis priklausomybėmis - nuo alkoholio, vaistų, narkotikų. Iš 500 karo veteranų po atitinkamų terapijų, vėlesni priklausomybių pasireiškimai nustatyti tik 7 proc. pacientų.

Geriausiai pagalbos efektyvumą galėtų įvertinti tie, kurie ja naudojosi. Pavyzdžiui, egzistuoja 18 žingsnių programa. Vieniems ji padeda išbristi iš priklausomybių, kitiems - ne, jie atkrenta. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, sykiu ir nuo įsitraukimo į priklausomybes laipsnio. Priklausomiems nuo cheminių medžiagų dažnu atveju reikia ir intervencijų.

Ką būtų galima tobulinti organizuojant prevenciją ir pagalbą kenčiantiems nuo priklausomybių?

Reikia labai gerai įvertinti situaciją ir žinoti, ko konkrečiai mums reikia. Naudoti tikslines priemones. Dėl jų turi nuspręsti specialistai, kurie turi žinių ir išmanymo, kaip efektyviai tvarkytis su žmonių priklausomybėmis.

Prie šio klausimo nereikia prileisti politikų ir valdininkų. Dažnai būna situacijos, kai politikai rūpinasi savo įvaizdžiu, siūlo įvairias nepagrįstas priemones ir elgiasi neprofesionaliai. Lengviausias kelias yra viską drausti. Būtent šiuo keliu dažnai susigundo eiti politikai. Tačiau kur kas sunkesnis, bet patikimesnis būdas kovoti su naujomis elgesio priklausomybėmis yra protingai išmokti naudotis naujomis technologijomis.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Tai reiškia, kad nereikia neigti pažangos, o būtina išmokti ją valdyti?

Prieš 150 metų didžioji dalis visuomenės aistringai priešinosi automobilizmui. Nes tai buvo naujovė, kuri kėlė pavojų, į ją buvo žiūrima nepatikliai, siūloma uždrausti. Šiandien mes turbūt jau neįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo be transporto priemonės.

Panašiai yra ir su internetu, išmaniaisiais ekranais, dirbtiniu intelektu. Priešintis ir įvedinėti totalinius draudimus šioms naujovėms nėra prasmės. Jas reikia prisijaukinti, išnaudoti žmonijos patogesniam gyvenimui, bet kartu nustatyti ir labai aiškias žaidimo taisykles, kad jos apsaugotų visuomenę nuo įvairių žalų ir destrukcijų.