XX amžiuje išpopuliarėjusios ginkluotės rūšies saulėlydis

Karo ekspertas ir buvęs Didžiosios Britanijos armijos pulkininkas Hamishas de Bretton-Gordonas autorinėje apžvalgoje leidiniui „The Telegraph“ paskelbė apie pistoleto-kulkosvaidžio „mirtį“. Šis ginklas dešimtmečius buvo artimojo mūšio simbolis, tačiau šiandien jis nebeturi realios panaudojimo nišos.

Autorius pasakoja, kad jo pirmasis kovinis ginklas buvo britiškas pistoletas-kulkosvaidis „Sterling“, kuriuo būdavo ginkluojami tankų įgula. Pasak eksperto, šis kompaktiškas ginklas dėl sulankstomos buožės ir nedidelių matmenų idealiai tiko ankštoms šarvuočių erdvėms.

„Visomis prasmėmis tai buvo praktiškas kario tankisto įrankis“, – rašo autorius, apibūdindamas savo tarnybos patirtį.

Publikacijoje aiškinama, kad pistoleto kulkosvaidžio, kaip tarpinės grandies tarp pistoleto ir automato, koncepcija buvo logiška XX amžiaus karams. Artimajame mūšyje kariams reikėjo mobilumo, didelės šaudymo spartos ir galimybės greitai reaguoti ribotoje erdvėje. Būtent todėl tokius ginklus plačiai naudojo tankų įgulos, specialieji padaliniai, partizanai ir net gangsteriai.

Ekspertas atskirai mini Antrąjį pasaulinį karą ir britiško pistoleto-kulkosvaidžio „Sten“ vaidmenį Europos pasipriešinimo dalyvių rankose. Jis pažymi, kad šis ginklas dažnai buvo gaminamas skubotai ir pasižymėjo grubia konstrukcija, tačiau išliko efektyvus rengiant pasalas ir per susirėmimus nedideliu atstumu.

Visgi, pasak eksperto, šiuolaikinis karas palaipsniui pavertė tokį ginklą pasenusiu. Pagrindine priežastimi jis įvardija platų šiuolaikinių neperšaunamų liemenių su balistinėmis plokštėmis paplitimą. Mažos galios pistoletų šoviniai, kuriais šaudo pistoletai-kulkosvaidžiai, nebepajėgia patikimai pramušti tokios apsaugos.

Be to, pasikeitė ir mūšio atstumas. Jei anksčiau didelė dalis susirėmimų vykdavo iš arti, tai dabar kariai privalo būti pasirengę atidengti ugnį tiek 50, tiek 300 metrų atstumu nekeisdami ginklo. Būtent todėl didesni, bet galingesni automatai beveik visiškai išstūmė kompaktiškus, tačiau silpnesnius pistoletus-kulkosvaidžius iš pasaulio armijų.

„Galbūt tame ir esmė. Pistoletas kulkosvaidis niekada neturėjo būti universalus. Tai buvo sprendimas – elegantiškas, negailestingas sprendimas konkrečiai problemai. Ir tam tikrą laiką tankų įgulų, pasipriešinimo kovotojų, gangsterių bei elitinių karių rankose jis šį vaidmenį atliko itin tiksliai“, – reziumuoja ekspertas.