Jie, taip pat kaip ir mes, jaudinasi ir nerimauja dėl savo ateities. Vienintelis skirtumas nuo mūsų yra tai, kad dažnas nebetiki geresniu gyvenimu ir nelaukia ateities.
Viskas, kas gera, jiems nutiko praeityje. Tai žmonės, nuo kurių gyvenimas nusisuko, arba jie patys nusisuko nuo gyvenimo. Ir jie nebūtinai nori į gyvenimą atsisukti.
Įsisukę į savo rutiną, mintis, nukreipę dėmesį į savo rūpesčius ir džiaugsmus, dažnai mes jų nepastebime ir abejingais veidais praeiname pro šalį.
Kalbame apie vargstančius benamius žmones, kurie elgetauja ir pagalbos prašo miesto gatvėse, įvairiose viešose vietose.
Šis socialinis reiškinys senas kaip pasaulis. Ne veltui iš gilios praeities atėjusi liaudies išmintis byloja, kad „Tiurmos, lazdos ir ubago terbos neišsižadėk niekados“. Tai tarsi signalizuoja, kad nuo nelaimių ir sudėtingų gyvenimo situacijų niekada ir niekas nėra apdraustas.
Įvairiais laikais, įvairiomis epochomis, prie įvairių politinių bei ekonominių santvarkų egzistavo skurdas. Galima sakyti, kad tiek laiko, kiek yra turtas, tiek yra ir skurdas.
Elgetavimas, kaip socialinis reiškinys, ypač plito pramonizuotuose miestuose, kai dar nebuvo sukurti socialinės apsaugos mechanizmai.
Nors ir jiems atsiradus, elgetos niekur neišnyko. Šaltojo karo metais Niujorko gatvių elgetas sovietų propaganda buvo pasitelkusi kaip kapitalistinės sistemos simbolį.
Ir pati Sovietų Sąjunga naudojo įvairias represines priemones, šalindama arba „valydama“ reprezentacines savo miestų vietas nuo „bomžų“ ar įtartinos išvaizdos asmenų.
Buvo norima demonstratyviai sukurti įvaizdį, kad komunistinėje santvarkoje varguolių tiesiog negali būti. Jie buvo sulaikomi ir izoliuojami arba išvežami į nuošaliai esančias vietas.
Atkūrus Nepriklausomybę, tokios praktikos atsisakyta, todėl ilgainiui vargetų centrinėse miestų gatvėse žymiai padaugėjo. Suprantama, kad besikeičiant santvarkoms padaugėja žmonių, kurie praranda darbą, turtą, socialinį statusą.
Vėliau, jau kylant žmonių pragyvenimo lygiui, gerėjant socialinei apsaugai, elgetaujančiųjų skaičius mažėjo. Tačiau naivu tikėtis, kad tokių žmonių neliks.
Nes daliai jų tai yra tiesiog gyvenimo būdas ir jie patys nerodo pastangų situacijai pakeisti.
Kiekvienas miestas turi savo elgetas. Turi jų ir Klaipėda. Tiesa, tiek elgetavimo mastai, tiek kontingentas, tiek lokacija laikui bėgant keitėsi.
Anksčiau buvo galima pamatyti daugiau elgetaujančių vaikų, moterų, o dabar į akis labiau krenta vyrai bei negalią turintys žmonės.
Niekas specialios statistikos nevedė, tačiau galima įžvelgti tendencijas, kad anksčiau žmonės išmaldos dažniau prašydavo pagrindinėse miestų gatvėse, prie bažnyčios ar turgaus.
Dabar išmaldos prašantieji dažniausiai būna prie didžiųjų prekybos centrų, kur didelis žmonių srautas.
Klaipėdiečiai yra pastebėję, kad populiarėja ir tokios išmaldos prašytojų vietos kaip lauko kavinės ir restoranai, įsikūrę krantinėse prie Danės upės.
Žmonės, prašantys išmaldos ar besirausiantys atliekų konteineriuose, gyvena tarp mūsų. Bet nuolat skubėdami savo reikalais turbūt retai susimąstome, kas juos atvedė į tokią gyvenimo situaciją.
Ar tai yra žiauriai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, nulemtų rinkos dėsnių aukos, ar dėl savo priklausomybių bei žalingų įpročių, elgesio būdo patys pastūmėjo save į nepavydėtiną situaciją.
Pasiklausęs jų istorijų gali rasti visko. Ir negebėjimo pritapti šiandieniniame pasaulyje, ir skaudžių likimo smūgių, ir aplaidaus bei neatsakingo požiūrio.
Bet kokiu atveju šiandien šie žmonės Klaipėdos gatvėse. Dažnai be artimųjų dėmesio, socialinio užnugario ir be materialinių išteklių, net be savo stogo virš galvos.
Ar šie žmonės žino, kur kreiptis ir kokios pagalbos tikėtis iš socialinę paramą teikiančių įstaigų Klaipėdoje? Ar jie naudojasi socialine pagalba ir jiems skirtomis paslaugomis?
Ar iš viso yra sukurtos durys, per kurias žingsnis po žingsnio galima grįžti į visavertį gyvenimą? Pagaliau ar yra norinčiųjų tas duris praverti? Galbūt toks gyvenimo būdas yra sąmoningas pasirinkimas?
Apie tai kalbamės su Klaipėdos nakvynės namų vadove Alma Kontrimaite.
Trumpai pristatykite savo vadovaujamos įstaigos veiklą, kokie jos tikslai, planai.
BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namai - tai įstaiga, teikianti socialinės priežiūros paslaugas Klaipėdos miesto gyventojams.
Nakvynės namų tikslas - padėti Klaipėdos miesto gyventojams benamystės atvejais, organizuojant pagalbą, užtikrinant rūpinimąsi asmens gyvenimu ir dalyvavimu darbo rinkoje, stiprinant motyvaciją savarankiškai spręsti savo socialines problemas.
Siekiame sudaryti asmeniui, atsidūrusiam benamystės situacijoje, sąlygas ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Nakvynės namai Klaipėdos mieste paslaugas teikia trimis adresais.
Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikiamos šiais adresais: Viršutinė g. 21 ir Šilutės pl. 8. Šioms paslaugoms teikti įsteigta 112 vietų.
Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikiamos socialinės rizikos asmenims nuo 18 metų ir senyvo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos poreikis.
Nakvynės namuose teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, tarpininkaujama padedant asmenims spręsti socialines, sveikatos, buitines, teisines, įsidarbinimo problemas.
Paslaugos asmenims teikiamos iki 12 mėn. ir ilgiau. Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos yra mokamos, atsižvelgiant ir vertinant asmenų finansines galimybes.
Laikino apnakvindinimo paslauga teikiama adresu: Dubysos g. 39.
Paslauga teikiama nemokamai, kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 8.00 val. Vienu metu paslauga gali būti suteikta 59 asmenims.
Laikino apnakvindinimo paslauga teikiama asmenims, kurie yra benamiai, ir kai nesuteikus šių paslaugų iškyla grėsmė asmens sveikatai ir gyvybei.
Organizuojant paslaugą teikiamos konsultacijos apie socialines paslaugas, įstaigas, galinčias padėti spręsti iškilusias socialines, sveikatos problemas, tarpininkaujama ir atstovaujama, padedant asmenims spręsti sveikatos problemas, tvarkant dokumentus, esant galimybei aprūpinama būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
Organizuojamos asmens higienos (maudymosi, skalbimo) ir minimalios buitinės (virtuvėlėje galima pasiruošti maistą) paslaugos.
Esant krizinei situacijai, laikino apnakvindinimo paslauga teikiama ir apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų benamiams, kai nesuteikus šių paslaugų iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei.
Tokiais atvejais policijos ar greitosios medicinos pagalbos tarnybų į nakvynės namus pristatytiems neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims laikino apnakvindinimo paslauga teikiama esant sveikatos priežiūros specialistų išvadai, kad asmeniui nereikalinga būtinoji medicinos pagalba.
Šiems asmenims paslauga teikiama nemokamai bet kuriuo paros metu, bet nepertraukiamai gali būti teikiama ne ilgiau kaip 1 parą.
Taip pat laikino apnakvindinimo paslauga teikiama asmenims, kuriems išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis ir neturintiems kitos galimybės, kur galėtų pernakvoti.
Į nakvynės namus tokie asmenys kreipiasi patys arba juos pristato policija ir pateikia informaciją apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Paslaugos teikimo metu asmenims teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, nakvynės suteikimo, minimalios asmens higienos paslaugų (dušas, skalbimas) organizavimo, minimalių buitinių paslaugų (virtuvėlė) organizavimo, esant poreikiui sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, palydėjimo į sveikatos priežiūros įstaigą paslaugos.
Paslauga teikiama nemokamai bet kuriuo paros metu, bet nepertraukiamai gali būti teikiama ne ilgiau kaip 15 parų.
Nakvynės namų planas ir tikslas - kokybiškų socialinių paslaugų teikimas, profesionalios komandos telkimas ir išlaikymas bei prevencinių priemonių taikymas turint tikslą mažinti žmonių, gyvenančių gatvėje, skaičių, nukreipiant juos į socialines įstaigas ar bendruomenes.
Kokiam skaičiui asmenų per metus yra suteikiama nakvynė, kokia statistinė pastarųjų metų dinamika, kaip kinta nakvynės namų lankytojų skaičius?
Analizuojant pastarųjų metų paslaugų gavėjų skaičių matomas paslaugų gavėjų nakvynės namuose skaičiaus augimas.
2022 m. nakvynės namuose apgyvendinimo paslauga buvo suteikta 147 asmenims: 116 vyrų ir 31 moteriai. Lyginant 2021 m. ir 2022 m. duomenis, paslaugų gavėjų skaičius padidėjo (2021 m. - paslaugas gavo 103 asmenys).
Laikino apnakvindinimo paslauga buvo suteikta 327 asmenims (2021 m. - 237 asmenims), iš jų: 273 vyrams ir 49 moterims, 15 asmenų paslauga suteikta esant neblaiviems.
2023 m. nakvynės namuose apgyvendinimo paslaugą gavo 185 asmenys: 147 vyrai ir 38 moterys.
Laikino apnakvindinimo paslauga buvo suteikta 360 asmenų, iš jų: 297 vyrams ir 42 moterims, 34 asmenys buvo neblaivūs bei 15 asmenų išduotas smurto artimojoje aplinkoje orderis.
Koks kontingentas dominuoja nakvynės namuose, ar didelė čia apsilankančių žmonių kaita?
Nakvynės namų paslaugomis dažniausiai naudojasi socialinės rizikos asmenys, sergantys priklausomybių ligomis, tačiau yra asmenų, kuriems apgyvendinimo nakvynės namuose ar laikino apnakvindinimo paslaugos reikalingos dėl netinkamai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių: nesėkminga emigracija, nuolatinio būsto netekimas (dėl gaisro ar skolų).
Taip pat nakvynės namų paslaugų prireikia asmenims, grįžusiems ir laisvės atėmimo vietų, ar senyvo amžiaus asmenims, kurie neturėjo nuosavo būsto ar jo netekę laukia eilėje socialiniam būstui ar ilgalaikei globai gauti.
Pastaraisiais metais paslaugų gavėjų kaita didesnė, galbūt dėl vis jaunesnio paslaugų gavėjų amžiaus, kurie įsitvirtina jei nori susitvarko dokumentus, įsidarbina ir susiranda kitą gyvenamąją vietą.
Kokias papildomas paslaugas teikia nakvynės namai, be nakvynės suteikimo?
Be apgyvendinimo nakvynės namuose bei laikino apnakvindinimo paslaugų, nakvynės namuose teikiamos sociokultūrinės paslaugos, kurių tikslas - išvengti socialinių problemų (prevencijos tikslais), mažinti socialinę atskirtį ir aktyvinti bendruomenę.
Sociokultūrines paslaugas sudaro: socialinius įgūdžius ugdančių žaidimų, spektaklių, parodų, koncertų lankymo, valstybinių ir religinių švenčių paminėjimai, ekskursijų ar išvykų organizavimas ir kita.
Taip pat teikiama intensyvi krizių įveikimo paslauga. Tai socialinės pagalbos suteikimas asmenims, atsidūrusiems krizinėje situacijoje.
Intensyvią krizių įveikimo pagalbą įvykio vietoje sudaro: informavimas ir konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, esant galimybei aprūpinimas maistu ir būtiniausiais daiktais, psichologinės pagalbos organizavimas.
Intensyvi krizių įveikimo pagalba įvykio vietoje teikiama nemokamai. Gavę informaciją nakvynės namų socialiniai darbuotojai vyksta į įvykio vietą ir individualiai vertina asmenis, kurie nakvoja gatvėje ar gyvenimui nepritaikytose vietose, informuoja juos apie nakvynės namų teikiamas paslaugas ir galimybes juose apsigyventi ar laikinai pernakvoti.
Esant poreikiui ir asmeniui sutikus, nakvynės namų darbuotojai įstaigos transportu parsiveža juos į įstaigą paslaugai organizuoti ar teikti.
Nakvynės namuose teikiama ir integracijos paslauga asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų.
Tais atvejais, kai asmuo ruošiasi paleidimui iš laisvės atėmimo vietas, nakvynės namų socialinis darbuotojas, bendradarbiaudamas su laisvės atėmimo vietoje dirbančiu ir paleidžiamo asmens situaciją vertinančiu darbuotoju, sprendžia ir analizuoja asmens galimybes ir sąlygas integruotis į visuomenę.
Tarpininkaujama tvarkantis dokumentus išmokoms, gyvenamosios vietos nustatymui ir vertinimui, esant poreikiui, organizuojamos ir skiriamos apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos.
Be pagalbos nepaliekami ir asmenys, kuriems nutraukiamos apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos, kai jiems skiriamas socialinis būstas ar jie nusprendžia savarankiškai įsikurti nuomojame ar kitame būste.
Tokiems asmenims teikiamos informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugos asmenims, kuriems nutraukta apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga.
12 mėn. po sutarties nutraukimo asmenys gali kreiptis į nakvynės namų socialinį darbuotoją, kuris konsultuoja dokumentų tvarkymosi, komunalinių apmokėjimo ar kitais jiems aktualiais klausimais.
Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų vadovaujama įstaiga?
Pagrindiniai iššūkiai susiję su padidėjusiu paslaugų įstaigoje skaičiumi ir paslaugų gavėjų įvairove. Įstaigos darbuotojai turi būti labai įvairiapusiški ir kompetentingi, gebėti dirbti su įvairių socialinių grupių asmenimis: darbingo amžiaus socialinės rizikos asmenimis, priklausomais nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, grįžusiais iš laisvės atėmimo vietų ar smurto pavojų artimoje aplinkoje keliančiais asmenimis, taip pat ir senyvo amžiaus ar negalią turinčiais (tiek fizinę, tiek psichinę) asmenimis, prekybos žmonėmis aukomis. Ir tai tik tęstinis sąrašas.
Kitas svarbus iššūkis- pačių paslaugų gavėjų motyvacijos stoka.
Asmenys dažnai nerodo noro keisti susidariusią situaciją, tikisi, kad už juos kai kuriuos veiksmus turi atlikti kiti (įstaigos darbuotojai ir pan.), nepripažįsta savo priklausomybių ir tuo labiau nenori gydytis.
Socialiniams darbuotojams sunku motyvuoti nemotyvuotus paslaugų gavėjus, todėl visada lieka rizika perdegti patiems.
Ar keitėsi nakvynės namų veiklos prioritetai, pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje?
Pagrindinis prioritetas yra žmogus, atsidūręs benamystės situacijoje Klaipėdos mieste, tačiau vienareikšmiškai keičiantis situacijai ar esant išskirtinėms situacijoms stengiamės išspręsti visas socialines problemas, su kuriomis susiduria į mūsų įstaigą besikreipiantys asmenys.
Taip nutiko ir prasidėjus karui Ukrainoje. Pirmaisiais mėnesiais įstaigoje buvo apgyvendinti pabėgėliai iš Ukrainos, padėjome jiems susitvarkyti reikiamus dokumentus, gauti išmokas ar kitą paramą, tačiau šiuo metu paslaugas įstaigoje norintys gauti Ukrainos piliečiai, kuriems išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje, į nakvynės namus priimami bendrąja tvarka.
Ar galima sumažinti elgetaujančių, namų neturinčių žmonių skaičių mūsų mieste? Jeigu taip, ką, jūsų nuomone, reikėtų padaryti?
Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar elgetavimas (benamystė) yra situacija, kurioje atsidūrė žmogus, ar tiesiog gyvenimo būdo forma.
Kartais žmogų, kuris neatitinka visuomenei nustatytų normų (varganai apsirengęs, nesiprausęs ir pan. ), apsvaigęs nuo alkoholio, įvardijamas kaip benamis, tačiau dažnu atveju nuvykus pasikalbėti su tokiu asmeniu išaiškėja, kad jis turi namus ar net šeimą, o toks gyvenimo būdas jam yra priimtinas ir tinkamas.
Žmogus, atsidūręs benamystėje ir norintis keisti situaciją, anksčiau ar vėliau kreipiasi pagalbos arba ją siūlant priima.
Klaipėdos mieste labai daug pilietiškų žmonių, kurie informuoja mus apie tokius žmones arba pasako benamiams asmenims, kur jie gali kreiptis dėl apnakvindinimo, maitinimo ar kitos paramos ir pagalbos gavimo.
Nakvynės namai periodiškai vyksta į prevencinius reidus įsivertinti individualioms situacijoms, pakalbėti su benamiais asmenimis, įsikūrusiais landynėse, miškeliuose palapinėse, po balkonais ar net gyvenamųjų namų laiptinėse.
VE.lt dėkoja jums už pokalbį. Jūsų darbas nepaprastai reikšmingas. Jis keičia gyvenimus ir sukuria geresnę kasdienybę sunkiame gyvenimo etape atsidūrusiems žmonėms. Ačiū jums už viską, ką darote!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą