Pasak Aleno Delono vaikų Anthony, Anos ir Alain-Fabienne, laidotuvės įvyks Duše vietovėje, kur yra aktoriaus dvaras, jo nuosavoje žemėje. Laidotuvėse šeštadienį 17 val. galės dalyvauti tik artimi draugai ir šeima.
Didelis palengvėjimas vietos kunigui, dar iki vakar skėsčiojusiam rankomis ir aiškinusiam, kad maža bažnytėlė nesutalpins minios gerbėjų. Kviestųjų skaičius ribotas, iš viso šiek tiek daugiau nei 40 žmonių. Netgi pamaldoms vadovaus senas pažįstamas – vyskupas Jeanas-Michelis di Falco.
Po pamaldų Aleno Delono kūnas bus perkeltas į koplyčią, kruopščiai pastatytą ir paruoštą kelerius metus prieš tai, kai jo sveikata po insulto, vėžio ir širdies ligų ėmė sparčiai blogėti.
Vienu metu aktorius planavo vykti į Šveicariją (šios šalies pasą, be prancūziškojo, jis turėjo nuo 1999 m.), kad ten, kaip tai padarė Jeanas-Lucas Godard’as, atliktų autorizuotą eutanaziją.
Tačiau galiausiai Alenas Delonas pasirinko lėtesnį atsisveikinimo su gyvenimu būdą, iki minimumo sumažindamas medicinines procedūras, net ir pačias būtiniausias.
Aktoriaus noras, kad jį paliktų ramybėje ir leistų numirti namuose, buvo vienas pagrindinių nesutarimų tarp vaikų.
Dukra Ana reikalavo, kad tėvas atvyktų gydytis į Šveicariją, Anthony ir Alain-Fabienne patikino, kad kelionės pražudytų tėvą ir jam būtų geriau likti namuose Duše, kuriuos jis taip mylėjo.
Vaikų sprendimas rengti šeimos laidotuves tarsi nubrėžia ribą diskusijoms, ar Alenas Delonas vertas nacionalinio gedulo ir iškilmingos ceremonijos, kurios jis pats tikrai nenorėjo. „Tik ne nacionalinis gedulas“, – sakė jis žurnalistams 2018 m., šiek tiek bravūriškai kalbėdamas apie savo nenorą priimti pelnyto pagerbimo.
Tačiau nuo to laiko požiūris į jį pasikeitė. Jo simpatijos dešiniesiems, draugystė su Marine Le Pen, neapykanta kairiesiems ir vokistams, mirties bausmės gynimas ir „santuokos visiems“ atmetimas pavertė jį nelabai patogiu nacijos simboliu.
Ypač dabartinėje politinėje situacijoje, kai dėl valdžios kovoja prezidentai centristai, kraštutiniai kairieji ir kraštutiniai dešinieji.
Jiems Delono pasitraukimas buvo dar viena proga parodyti savo skirtumus. Dešiniųjų pažiūrų politikai visaip garbina jį kaip aktorių ir pilietį. „Kartu su juo iškeliauja dalis Prancūzijos, kurią mes taip mylime“, – jo mirties dieną rašė Marine Le Pen.
Tačiau kairieji mieliau kalba apie Deloną puse lūpų ir tik kaip apie aktorių. Ne veltui 2019 m. jį apdovanojęs Kanų festivalis sulaukė tūkstančių prakeiksmų ir peticijų prieš „rasisto, homofobo ir mizogino“ pagerbimą.
Tačiau vis dar galima diskutuoti apie viešesnį atsisveikinimą. Prezidentas Emmanuelis Macronas, nepažeisdamas vaikų teisių ir aktoriaus valios, nori rasti kitą progą pagerbti žmogų, kurį jis pavadino „daugiau nei žvaigžde, prancūzišku monumentu“.
Rugsėjį Paryžiuje galėtų būti surengta visus aktoriaus gerbėjus vienijanti atminimo ceremonija, niekaip nebesusijusi su laidotuvėmis. Tačiau ar tai bus atminimo vakaras, ar nedidelis festivalis, ar atminimo lentos atidengimas, ar gatvės pervadinimas, jau dabar aišku, kad Delonas, kaip ir norėjo, išvengė pagundos.
Paskutiniu jo viešu triumfu liks garbingos „Auksinės palmės šakelės“ įteikimas Kanų festivalių rūmų scenoje prieš penkerius metus.
Departamento policijos prefektūra ir Douce’o merija sutiko surengti privačias „namų laidotuves“. Vakar taip pat buvo išspręsta problema dėl aktoriaus mėgstamiausio šuns, belgų aviganio Malinois Loubo.
Alenas Delonas svajojo, kad Lubo jo nepaliks ir po mirties, užrašęs savo vaikams užmigdyti šunį ir palaidoti šalia šeimininko. Tačiau protestai prieš tokį savanaudišką sprendimą buvo tokie dideli (ypač už Lubo stojo ilgametė Delono draugė ir kolegė, garsi gyvūnų gynėja Brigitte Bardot), kad vaikai suskubo raminti visuomenę.
Šuo gyvens Duše, gaudamas garbingą pensiją, iki natūralios mirties. Alenas Delonas jo palauks, juolab kad laiko jam nebeegzistuoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą