Aurimas Mockus nerimauja, kad nebūtų nuneštas į Meksikos vandenis

Drąsus klaipėdietis ketina įvykdyti unikalią kelionę: vienviete irkline valtimi plauks per Ramųjį vandenyną nuo San Diego (JAV, Kalifornija) iki Brisbano (Australija) ir sieks tapti pirmuoju tai padariusiu žmogumi pasaulyje.

Ši kelionė unikali ne tik savo maršrutu, bet ir misija. Per didžiausią pasaulio vandenyną Aurimas plukdys labai svarbią žinutę - „Lithuania stands together“. Ja siekiama pagerbti kare mirusius ukrainiečius ir priminti pasauliui, kad negalime nustoti padėti šaliai, kuri kovoja už mūsų visų laisvę.

Prieš įspūdingąją kelionę A. Mockus metė sau dar vieną iššūkį - išbandė save ir valtį Baltijos jūroje. Visą parą praleidęs atvirame vandenyje, klaipėdietis išmėgino svarbiausias valties sistemas bei įrangą ir sako supratęs viena - nori kuo greičiau pradėti kelionę.

Su juo kalbame apie tai, kaip sekasi ruoštis didžiajai kelionei.

Kokios jūsų nuotaikos?

Jau, galima sakyti, vyksta finalinis etapas. Pasiruošimas prasidėjo nuo tada, kai pradėjau galvoti apie kelionę, pamatęs, kad yra tokios valtys, kad Aurimas Valujavičius tokią nusipirko ir ruošiasi perplaukti Atlantą, ir latvis, kuris daug keliavo, tokią turi. Pradėjau domėtis ta valtimi, o tada ir šovė tokia mintis.

Kodėl pasirinkote Ramųjį vandenyną, kuris anaiptol nėra ramus? Kai kurie žmonės jus netgi vadina savižudžiu.

Atsakymas paprastas - Atlantas įveiktas. Nebuvo iš ko rinktis. Kartelę reikia kelti iš karto aukštai. Be reikalo taip mane vadina. Nė vienas sveikas žmogus sąmoningai mirties nesirenka.

Kad kelionė nebus lengva, tai faktas. Jeigu tai padaryti būtų paprasta, turbūt kiekvieną dieną rastume nemažai plaukiojančiųjų su valtimis po Ramųjį vandenyną. Ir laivavedyba jame nėra tokia intensyvi kaip Atlante - tai vis dėlto didžiausias pasaulio vandenynas, atstumai ten nemenki.

Kad kelionė nebus lengva, tai faktas. Jeigu tai padaryti būtų paprasta, turbūt kiekvieną dieną rastume nemažai plaukiojančiųjų su valtimis po Ramųjį vandenyną.

Esu maksimalistas ir optimistas. Daugelis, kas mane pažįsta, žino, kad jeigu tik išgirstu frazę, kad kažkas yra neįmanoma, mane apima keistas noras įrodyti žmonėms, kad tai įmanoma.

Esu maksimalistas ir optimistas. Daugelis, kas mane pažįsta, žino, kad jeigu tik išgirstu frazę, jog kažkas yra neįmanoma, mane apima keistas noras įrodyti žmonėms, kad tai įmanoma.

Koks jūsų fizinis pasirengimas kelionei?

Treniruojuosi kiekvieną dieną. Šioje kelionėje ne tiek svarbus fizinis, kiek psichologinis pasirengimas, planavimas. Žinoma, indikatorių yra daug. Labai svarbu, ar pasiseks starto metu pagauti gerą vėją, nes reikia saugiu atstumu atsiplėšti nuo kranto. Kiek stebiu pasaulines irkluotojų varžybas, kai plaukiama iš Kalifornijos iki Havajų, matau, kad žmonės pirmas 5 dienas kovoja su Kalifornijos srove, kad ji nepakeistų jų kurso.

Mano atveju tas atsiplėšimas svarbu, nes startuoju šalia Meksikos sienos. Pastaruosius kelis mėnesius stebiu orus ir matau, kad pernai tokiu laiku tokio vėjo nebuvo - jis pasikeitė ir kažkodėl pučia į krantą. Tai vienintelis man nerimą keliantis dalykas. Bet tikrai bus koks nors langas, reikės tą vėją gaudyti. Tikiu, kad rudenį, kai bus ekstremalesnės oro sąlygos, vėjas stipresnis, pavyks pagauti tinkamą.

Starto metu valtis bus sunkiausia: bus prikrauta maisto atsargų ir kitų dalykų. Su tiek sveriančia valtimi sunkiausia atsiplėšti, reikia palankaus vėjo, kad tai vyktų saugiai.

Nerimauju todėl, kad startuoju iš San Diego miesto, kuris yra Meksikos pasienyje. Pagal visas jūrines teises saugus atstumas yra 12 jūrmylių nuo kranto, kai yra neutralūs vandenys. Plaukiant tas pirmąsias 12 jūrmylių reikės stengtis nepakliūti į Meksiką. Todėl būtina pagauti tinkamą vėją, kad jis netyčia nepridirbtų staigmenų. Man mažiausiai norėtųsi aiškintis Meksikos pakrančių tarnybai, ką aš ten veikiu.

Ar numatyta kokia nors preliminari starto diena?

Jos neįmanoma apskaičiuoti. Preliminari data - antroji rugsėjo pusė. Labai norėčiau startuoti iki spalio, nes tikiuosi, kad bus palankiausi orai. Žinoma, rizikų yra gana daug, nes vadinamasis tornadų ir taifūnų laikotarpis dar nebus pasibaigęs, todėl reikia namų darbūs daryti gana atsakingai.

Mano komandoje yra mano kaimynas latvis Romans Iljins. Kai sužinojo, kad plauksiu, jis pats pasiūlė man savo paslaugas. Aš tada kaip tik ieškojau žmonių, kurie gerai išmanytų įvairias programėles, galų gale turėtų daug žinių apie Ramųjį vandenyną.

R. Iljins labai gerai išmano orų stebėjimo ir darbo su įvairiomis programėlėmis reikalus. Jis turi darbo jūrose konsultavimo kompaniją, pats sudarinėja maršrutus didelėms laivybos kompanijoms. Be to, būdamas laivo kapitonu jis daug metų plaukiojo Ramiajame vandenyne. Tikiuosi, kad jis viską labai gerai apskaičiuos.

Bet jūsų konsultantas yra didelių laivų kapitonas, o irklinė valtis juk ne tas pats.

Taip, mano reikalai šiek tiek kiti. Kai kurie žmonės sako man, kad ir buriuotojo patirtis man nelabai tinka, nes jachtų greičiai kiti, patys laivai kitokie ir t. t. Aš irkluosiu. Daugiausia, ką mes galime padaryti, tai semtis patirties iš tų, kurie irklavo Atlanto vandenyne. Ramiajame vandenyne irkluotojų ne tiek jau daug. Jį visą yra perplaukę tik keli žmonės, bet jie keliavo iš kitų pusių: kas iš Čilės, kas iš Peru, kas iš Meksikos. O iš Kalifornijos startuota, atrodo, dar nebuvo. Matysim, gal man pavyks būti čia pirmam.

Girdėjome, kad jau išbandėte savo irklinę valtį „Kuršis“ Baltijos jūroje.

Praėjusią savaitę buvome išplaukę su „Kuršiu“ į Baltijos jūrą. Tiksliau, mane ištempė garsioji jachta „Lietuva“, nes pats išplaukti negalėjau dėl pas mus galiojančių įstatymų ir taisyklių. Mūsų uosto akvatorijoje laivavedyba yra gana intensyvi, tad plaukioti su irklinėmis transporto priemonėmis negalima.

Nuvilkusi saugiu atstumu, „Lietuva“ paliko mane jūroje, o kitą dieną pasiėmė. Baltijoje praleidau parą.

Na ir kaip jums pasirodė valtis „Kuršis“?

Kai kurie dalykai labai nustebimo. Atrodytų, paprastas dalykas - valties vairavimas. To tikrai negalėjau įsivertinti nebūdamas jūroje. Joje ji visai kitaip elgiasi nei plaukiant Danės upe ar Kuršių mariomis.

Atrodytų, paprastas dalykas - valties vairavimas. To tikrai negalėjau įsivertinti nebūdamas jūroje. Joje ji visai kitaip elgiasi nei plaukiant Danės upe ar Kuršių mariomis.

„Kuršis“ yra vandenynų valtis. Būtent taip ją kūrė inžinieriai, kad joje būtų gerai jaučiamasi tokiuose vandenyse.

Iš trijų milijonų patarėjų Lietuvoje atsirado tokių, kurie siūlė man pirma perplaukti Baltijos jūrą, o tada galvoti apie kitus dalykus. Tokiems patarėjams noriu pasakyti, kad „Kuršis“ nėra sukurtas plaukioti jūromis, kuriose yra visai kitos bangos. Mūsų Baltija turbūt yra viena pavojingiausių jūrų pasaulyje. Tai yra susiję su jos nenuspėjamumu ir dvigubomis bangomis, kurios net laužo laivus. Irgi reikia palankaus vėjo, o plaukiant į Švediją jis nebūna palankiausias. Tad atsisakiau tokios idėjos. Mano tikslas ne Baltijos jūra, o Ramusis vandenynas.

Bet suradę tinkama momentą nusprendėme paplaukti jūra. Išbandėme ir autopilotą, ir parašiutinį inkarą - visas tas subtilybes, kurias reikės patirti būnant vienam Ramiajame vandenyne. Po kiekvieno įlipimo į valtį ir pabuvimo joje atsiranda tam tikrų pastebėjimų, ką galima padaryti geriau. Viso to reikia tam, kad būdamas vandenyne nepritrūkčiau ko nors svarbaus. Tai, kas įprasta krante, vandenyne gali būti neįmanoma, tai geriau kuo daugiau namų darbų atlikti dabar.

Dar turite įvairiausių darbelių iki rugsėjo. Ką dabar darote?

Pirmadienį įmontavome valtyje specifinį generatorių. Pagrindinis indikatorius, žinoma, yra saulės baterijos, kurios turi gaminti energiją. Generatorius gelbės tais atvejais, jeigu ilgiau nebūtų saulėtų dienų. Turiu turėti alternatyvą.

Labai džiaugiuosi, kad pagaliau sumontavau tą generatorių, nes tai buvo paskutinis dalykas, susijęs su įranga, kuris buvo neatliktas. Labai mane nuvylė servisas. Buvau pats tokį generatorių nusipirkęs, nusiuntęs į servisą Vokietijoje. Turėjo sutvarkyti per mėnesį, o dabar eina jau ketvirtas mėnuo, o aš vis dar negaunu atsakymo, kokia jo būsena. Teko ieškoti Lietuvos įmonės, kuri man padėtų. Ji įstatė naują generatorių.

Ar jau esate nusprendęs, ką dėsitės iš maisto?

Kaip tik vakar (antradienį - aut. past.) tą klausimą „uždariau“ - išsiuntėme užsakymą. Dabar tik laukiame atsakymo iš maisto gamintojų. Su vienu iš komandos narių, kuris talkina darant užsakymus internetu, Mariumi Norvaišu (jis vienas iš tų trijų, kurie baidarėmis perplaukė Baltijos jūrą) jau visiškai viską susikomplektavome. Jau kurį laiką sprendėme tą klausimą: komplektavome, ieškojome gamintojų, atsisiunčiau maistą pabandyti. Dabar jau darbas baigtas. Maistas pas mus turi atkeliauti apie liepos vidurį.

Kokie žmonės yra jūsų komandoje, kuri padeda jums ruoštis kelionei?

Yra tokių, kurie padeda kurti interneto puslapį, atlieka kitus darbus. Be jau minėtų, iš tokių, kurie bus su manimi iki pat kelionės pabaigos, yra Viktorija Žilinskaitė, atsakinga už komunikaciją, Osvaldas Kudzevičius, jachtos „Lietuva“ kapitonas, ir dar keli. Labai tikiu, kad būsiu pasiekiamas ir vandenyne. Palaikysime ryšį.

Informacija

Paskutinė galimybė pamatyti irklinę valtį „Kuršis“ gyvai visuomenės lauks Klaipėdoje vyksiančios Jūros šventės metu. Liepos 26-28 dienomis ji stovės prie istorinio paminklo, skirto pirmajam Lietuvoje automobilių ir motorračių klubui „M.S.C. Memelland“ ir legendiniam keliautojui Antanui Paškevičiui-Poškai atminti.

„Sekmadienį - liepos 28 dieną - valtį vešiu į Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčią, kurioje brolis Benediktas ją pašventins ir palaimins laukiančiai kelionei. Visus norinčius gyvai pamatyti šį įvykį, kviečiu būti drauge“, - dalijasi kvietimu A. Mockus.

Pasibaigus Jūros šventei, irklinė valtis bus ruošiama pakrovimui į konteinerinį laivą ir išsiuntimui į Kalifornijos valstiją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visi norintieji finansiškai prisidėti prie kelionės ir tokiu būdu tapti jos dalimi, gali tai padaryti apsilankę keliautojo internetinės svetainės aurimasmockus.lt skiltyje „Tapk kelionės dalimi“.

Netrukus toje pačioje interneto svetainės skiltyje pasirodys ir riboto leidimo suvenyrai - statulėlės, pagamintos iš originalaus valties korpuso ir skirtos ženkliai prisidėjusiems prie kelionės įgyvendinimo.

Keliautojo elektroninėje parduotuvėje jau dabar galima rasti ir specialiai kelionei skirtos proginės atributikos - marškinėlių, kepurėlių, kuprinių, džemperių ir krepšių. Juos įsigijusieji taip pat prisideda prie kelionės įgyvendinimo.