Henrikas Vaitiekūnas

Dėl visko kalta kontroversija

Kai kurie šito rašinio teiginiai vertintini atsargiai. Bet jautresnėms sieloms ir mistikos mėgėjams turėtų patikti. Antra vertus, neprieštarausime, jei istorijas priskirsite „pasakėlėms iš rūsio“. 

O jei tos pasakėlės pasirodys realios ir kai kurias jų versijas dar patikrinti sumanysite – konkretiems veiksmams atlikti turite ne tik šią dieną, bet ir visą dar vasariškąjį savaitgalį.

Apie ilgus metus sode vešinčią, bet vaisių taip ir nevedančią kriaušę pasakojo Rokiškio rajone gyvenantis ūkininkas: „Dažnai su medžiais pasikalbu, – sakė jis. 

– Tad dar gegužės vidury paplekšnojau per jos liemenį ir pagąsdinau: sakiau, kad jei ir šiemet tik žiedus krausi, o vaisių nebus, ištrauksiu iš pašiūrės seną „Družbą“ ir... nupjausiu.“ Galite patikėti arba patikrinti: sultingomis kriaušėmis jau ir visi kaimynai apdalinti.

Įspūdžiui sustiprinti turiu ir „moksliškesnių“ teiginių: Č.Darvino mokinys Julijus Saksas bandė išvesti naują bambukų veislę: nereikalingus skėtinio bambuko ūglius vis apkarpydavo. 

O paskui pastebėjo: vos jam į laboratoriją įėjus, ūgliai imdavo „slėptis“ – per kelias akimirkas susisukdavo. 

Šiandien kiekviena šeimininkė žino: augalai reaguoja ne tik į šviesą, bet ir žodžius „girdi“. Bet ne šios detalės yra mūsų rašinio tikslas : esmė paaiškės po dar kelių pavyzdžių. Kantrybės!

Įrodyta: augalai ne tik prisilietimus jaučia. Jie reaguoja ir į balso toną ir į praskrendančius, bet jų nepaliečiančius vabzdžius. Iš tolo atpažįsta pavojų ir ima skleisti „gynybines“ medžiagas. Arba prašo... vandens.

Nepavyks apeiti patarimų. Tad pats laikas priminti, kad augalas tikrai jums padėkos, jei palaistysite jį vandeniu, kuriame virė kiaušiniai ar bulvės – žinoma, tik šaltu. Na, o didžioji dovana – vanduo, kuriame plaukiojo... akvariumo žuvytės: jame mikroelementų ypač gausu.

Rašinio esmė atsiremia į dar vieną praktikos patvirtintą istoriją. Kažkada, televizinio darbo laikais, turėjau stebuklingą bendradarbę: kolegos glėbiais nešė ir prie jos darbo stalo rikiavo namuose neišgyvenusias ir vystančias gėles.

Vazonėliuose. Ir vos savaitės prireikdavo, kad augalas atsigautų, naujus lapus išskleistų ar net žydėti pradėtų. Kas per stebuklas? Kodėl vienuose namuose jokia gėlė neišgyvena, o kituose – iš mirties patalo prisikelia? 

Atsakymui į tokį klausimą mistikos mažiausiai reikia: pakaks, jei krūvon sukrausite savo charakterio ypatybes ir primaišysite šiek tiek botanikos bei psichologijos žinių.

Ne vienas elgiasi kaip tas Rokiškio ūkininkas – pagąsdina. Nieko blogo, jei tokie žodžiai pasakomi su lengva ironija. Tačiau tikrojo pykčio nuo augalo nepavyks nuslėpti. Net jei nieko jam nepasakėte, bet nuolat esate prastos nuotaikos ir gyvenimu nepatenkinti, augalas tai pajus.

Niekam nepatinkantis, bet realus faktas: dažnai gėlės suklesti, kuomet šį pasaulį palieka ilgametis ligonis ar paniurėlis. O gal jūs namuose laikote augalą, kuris lyg dulkių siurblys iš visur pritraukia bėdas ir ligas? 

O gal namuose jau ne vienerius metus turite sudžiovintų „aštrių“ gėlių puokštę? Pabandykite jos atsikratyti – gyvenimas turėtų pasikeisti. Ir apie negatyvą šeimoje: barnis, garsi kalba ir riksmai gėlėms nepatinka. Ir – liek neliejęs – stresą jos girdi ir geba net paniką perduoti. 

Bendrojo pobūdžio pamąstymai apie augalus – visuomet perskaitomi ir... pamirštami. O gėlių šeimininkus psichologija – kaip ir jų pačių charakteriai – mažai domina: nes esame linkę apie save galvoti geriau, nei aplinkiniai apie mus galvoja. 

Tad vargu, ar pripažinsime, kad šiandien, ketvirtadienį, esame nuvargę, pikti bei suirzę. Todėl psichologinių bendrybių nebebus. Tik – apie konkrečius augalus.

Gėlės – gerietės. (Su retomis išimtimis). Pradėti teks nuo vienos populiariausių – pelargonijos. Ir stresą, sako, nuima, ir nemigą gydo. Ypač vertinga, tačiau retesnė gėlė yra papėdžialapis (dažnai įvardijama kaip vėzdūnė): atneša daug pozityvo, pasitikėjimo savo jėgomis, valo ir dezinfekuoja orą. Liaudyje gėlė įvardijama kaip „moterų laimė“.

Toliau – fikusai, kurių Lietuvoje auginame net keletą šimtų rūšių. Tinka nuolat stresą patiriantiems – ramina. Naudingi patalpose, kuriose daug plastmasinių detalių. Sako, kad gydo stuburą. Bet! Jei fikusą augina ir puoselėja vienišius – vienišiumi jis ir liks!

Viena populiariausių Lietuvoje gėlių – begonija. Teigiama, kad paniurėlis tokios gėlės niekuomet neišsirinks: tik – linksmi žmonės. Ir dar būtinai – taikūs! Gėlė – taikdarė yra ir ciklamenas. Auginti patariama šeimoms, turinčioms mažų vaikų.

O toliau jau ateina pasirinkimo riba: arba apie augalus naudinguosiuos pasakoti, arba... imti gąsdinti. Žinodamas apie lietuvių meilę siaubo filmams, renkuosi antrąjį variantą: naiviai tikėdamas, kad jis mums ir daugiau naudos atneš. Tad dar – apie tris paskutines gerąsias gėles. Fuksija valo namus nuo apkalbų, skatina kūrybiškumą. Sanpaulija padeda gyti ligoniams. Kinrožė įgalina palypėti karjeros laiptais.

O toliau jau – „blogiečiai“. Ir pats pirmasis jų yra stipriai lietuvaičių mylimas vadinamasis „pinigų medis“. Didžioji jį auginančiųjų ir puoselėjančiųjų dalis laiko šią gėlę tik dėl jos... pavadinimo. Jei žinotų tikrąjį vardą – zamiokulkas – gal ir nelaistytų. (Beje, laistyti šia gėlę tenka itin retai. Gal tai žinodami lietuviai ir nesužino, kad ji gražiai žydi). Zamiokulkas išskiria itin pavojingas, dermatitą galinčias sukelti sultis. Ir truputėlis mistikos: jei „pinigų medis“ jūsų namuose nudžiūvo ar kitaip sunyko, lauk piniginių nuostolių...

Keliaujame prie orchidėjų. Paprastai šeimininkus pasirenka... pačios šios gėlės. Jei žmogus stiprus ir valingas, seksis gerai. Bet iš svyruojančiųjų ir gyvenimo iššūkių bijančių orchidėjos naktimis siurbia energiją. (Tad bent jau nemiegokite kambaryje su orchidėjomis!). Ir laistymo pamokėlė: negalima laistyti, jei šaknys – žalios. Privalu palaistyti, kuomet šaknys – sidabro spalvos.

Dar viena populiari mūsuose kambarinė gėlelė – difenbachija. Nuodingos visos jos dalys. Gali pakenkti akims. 

Namuose apskritai nelaikytina, nes silpnina šeiminius ryšius ir vyrų potenciją. Bet, sako, nekenksmingos, jei auga erdviuose koridoriuose.

Gebenė. Labiausiai šeimos santykiams kenkianti gėlė. Vienišoms moterims, auginančioms gebenę, vargu ar pavyks ištekėti. O jei gebenę auginate poroje, vyras tuose namuose – retas svečias.

Tikriausia, supratote rašinį teisingai: smagumų ir nesmagumų jame – kiek daugiau nei teisybės. O atsakymas į klausimą, kodėl jūsų namuose tiek daug (arba taip mažai) gėlių, yra tik vienas – kalta kontroversija.
 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder