„Didžiojo chorų mūšio“ prodiuseris Samas atskleidė projekto užkulisius: „Sąlygos buvo sudėtingos“

„Tai buvo šou, kuris sugrąžino Lietuvai bendrumo jausmą – kai visa šalis vienu metu žiūri, išgyvena, palaiko savus ir balsuoja, o pirmadienį darbe aptarinėja“, – sako projekto prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.

Pasak S. Urbonavičiaus-Samo, lūžis įvyko labai aiškiai: „Buvo momentas – kai pamatėme pirmuosius reitingus ir gyvų transliacijų balsavimo skaičius. Tada tapo aišku, kad tai jau nebe tiesiog TV projektas, o nacionalinis reiškinys.“

Prodiuserius nustebino ne tik skaičiai, bet ir tai, kas vyko už studijos ribų. „Sąlygos buvo sudėtingos, laiko trūko, konkurencija aštri, bet mes su chorais ir jų kapitonais radome stiprybę ir bendrumą, kad sukurtume kartu tokį kokybišką ir įtraukiantį šou ir aš be galo jiems visiems dėkingas.

Visa tai įvyko chorų ir mūsų komandos milžiniškų pastangų dėka, o miestų įsitraukimas buvo neįtikėtinas. Tai, kas vyko už studijos ribų – bendruomenės, savivaldybės, žmonių mobilizacija – peržengė televizijos ribas“, – sako jis.

Žiūrovai balsavo ne tik už muziką, bet ir už „savuosius“. „Taip, tai buvo viena esminių strategijų parodyti kapitonų ir choristų istorijas ir ryšį su savo miestais.

Norėjome, kad choras būtų ne tik muzikinis vienetas, bet ir miesto veidas. Ir tai suveikė dar stipriau, nei tikėjomės“, – pasakoja prodiuseris.

Anot jo, svarbiausias projekto ingredientas – autentiškumas. „Atrodo, mums pavyko surinkti miestų chorus, kurie buvo labai skirtingi ir atspindi miestų charakterį. Žmonės labai greitai pajunta, kas yra tikra, o kas – suvaidinta.“

Prodiuserio teigimu, šis projektas aiškiai parodė, ko šiandien reikia žiūrovui. „Kad žiūrovui šiame chaotiškame šiandienos pasaulyje reikia tikrumo, bendrumo ir prasmės.

Žmonės nebenori būti tik stebėtojais – jie nori jausti, dalyvauti ir matyti ekrane tokius pat žmones kaip ir jie. Kurie stengiasi dėl bendro labo nežiūrėdami sau naudos.“

Paklaustas, kaip vienu žodžiu apibūdintų sezoną, jis nedvejoja: „Vienybė.“

Beje, ir balsavimas projekte augo su kiekviena laida. Per finalą už chorus balsavo daugiau nei 121 tūkst. žiūrovų, o per visą sezoną vien tik nugalėtojui Kauno chorui atiteko 199 406 balsai.

Projektas pasižymėjo ir įspūdingu žiūrimumu – vidutiniškai vieną laidą stebėdavo daugiau nei 600 tūkst. žiūrovų, o visą sezoną bent kartą pamatė daugiau nei 1,5 mln. žmonių Lietuvoje.

Finalo metu daugiau nei trečdalis tuo metu televiziją žiūrėjusių žiūrovų rinkosi būtent „Didįjį chorų mūšį“. Jis tapo žiūrimiausia kas savaitę rodoma vietos autorių laida Lietuvoje. Antroji laida pasiekė aukščiausią žiūrimumą LNK grupės kanaluose nuo 2019 metų.

„Šis LNK projektas tapo kur kas daugiau nei televizijos formatu – jis suvienijo miestus, šeimas ir skirtingas kartas.

Jautėme, kaip visa šalis kvėpuoja vienu ritmu, kaip vakaras po vakaro gimsta bendrystė, kurios taip dažnai pasiilgstame kasdienybėje.

Esame nuoširdžiai dėkingi kiekvienam, kuris įsitraukė, palaikė ir buvo kartu – jūsų dėmesys ir emocijos pavertė šį projektą gyvu reiškiniu.

Projekto dalyvių atsidavimas, bemiegės naktys, darbas ir tikėjimas tuo, ką daro, buvo nepaprastai įkvepiantys. Seniai jautėme tokią stiprią energiją, nuoširdumą ir norą kurti.

Didžiuojamės šiais žmonėmis – jų drąsa, talentu ir gebėjimu ne tik siekti savo svajonių, bet ir įkvėpti visą Lietuvą.

Tai buvo projektas, kuris paliko pėdsaką ir dar ilgai išliks mūsų atmintyje“, – sako LNK kūrybos direktorė Vaida Žemaitytė-Skirmantienė.