Edmundas Kučinskas scenoje pasirodė ne vienas

Aleksandras Ivanauskas – Fara, Edmundas Kučinskas, Steponas Januška, Veronika Povilionienė, Vytautas Juozapaitis – tai tik dalis garsių atlikėjų ir muzikantų, šįmet viešėjusių kompozitoriaus, prodiuserio Gedimino Zujaus rengiamoje nemokamoje kūrybinėje šventėje. 

E.Kučinskas nustebino

„Šiemet turėjome net tris svarbias progas susitikti. Minėjome Lietuvos radijo šimtmetį, pirmojo Lietuvos džiazo orkestro – Kauno politechnikos instituto svingo orkestro – 70-metį ir pirmosios privačios garso įrašų studijos Lietuvoje 40-metį. Norėjosi ne tik prisiminti istoriją, bet ir suvesti į vieną sceną žmones, kurie ją kūrė, ir tuos, kurie kurs ateityje“, – sakė festivalio sumanytojas Gediminas Zujus.

Būtent pastaroji sukaktis organizatoriui buvo ypač asmeniška. 1986 metais Gediminas Zujus kartu su Kęstučiu Lušu ir Giedriumi Litvinu Kaune įkūrė pirmąją profesionalią privačią garso įrašų studiją Lietuvoje. Tuomet ji veikė pačioje miesto širdyje – Rotušės aikštėje, maždaug keturių metrų gylyje esančiose patalpose be langų.

„Jauniems kūrybingiems žmonėms tais laikais niekas rūmų neskyrė. Gavome tokias patalpas ir dirbome. Svarbiausia buvo ne vieta, o galimybė kurti“, – prisiminė G. Zujus.

Netrukus tarp studijos klientų atsirado ir Edmundas Kučinskas. Per keturis dešimtmečius čia gimė dešimtys dainų, keli albumai ir ilgametė kūrybinė partnerystė.

„Aš save visada laikiau dainų architektu. Sukuriu dainos idėją, melodiją, parašau tekstą arba pasiūlau jo kryptį, o Gediminas yra žmogus, kuris visa tai paverčia galutiniu kūriniu. Jis kuria aranžuotes, dirba su skambesiu, ieško geriausios formos. Dainą galima pastatyti taip, kad ji gyventų metus, o galima taip, kad ji gyventų dešimtmečius. Su Gediminu mums pavyko sukurti ne vieną tokį kūrinį“, – sakė E. Kučinskas.

Todėl festivalio žiūrovai galėjo išvysti tai, ko per keturiasdešimt metų dar nebuvo. Nors studijoje jie dirbo nesuskaičiuojamas valandas, o kartu sukurta muzika seniai tapo Lietuvos estrados dalimi, vienoje scenoje G. Zujus ir E. Kučinskas iki šiol nebuvo koncertavę.

„Apie tai kalbėjome ne kartą. Vis kažkas sutrukdydavo – nesutapdavo datos, atsirasdavo kitų darbų. Todėl šis pasirodymas buvo tiesiog gera proga susitikti muzikoje“, – sakė E. Kučinskas.

Viešnia iš toli

Festivalis „Šančiai Inn Jazz“ ir šįmet tradiciškai tapo tąsa projektų, kuriuos G. Zujus jau daugelį metų įgyvendina su pasaulio lietuviais – nuo kūrybinių stovyklų Rumšiškėse iki kūrybinių dirbtuvių Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Todėl nenuostabu, kad ir šiemet festivalio scenoje susitiko ne tik skirtingos kartos, bet ir skirtinguose žemynuose gyvenantys lietuviai. 

Šįsyk ryškia renginio viešnia tapo po aštuonerių metų į Lietuvą sugrįžusi ir į „Šančiai Inn Jazz“ užsukusi Naujojoje Zelandijoje gyvenanti atlikėja INora Flowers.

„Grįžau su dovanomis – savo dainomis. Jos gimė toli nuo Lietuvos, tačiau būtent čia norėjau jas pirmą kartą parodyti žmonėms, kurie supranta kiekvieną žodį ir jaučia kiekvieną emociją“, – sakė gyvo garso pasirodymą Kaune surengusi atlikėja.

Ji pasakojo niekada neplanavusi solinės karjeros. Daugelį metų dainavo įvairiuose kolektyvuose, o autorinė kūryba prasidėjo tik pandemijos metu.

„Per pandemiją mane tiesiog pradėjo plūsti melodijos. Iš pradžių jas įrašinėjau telefone, o vėliau supratau, kad jos nori tapti dainomis“, – prisiminė muzikantė.

Pasak INoros, viešnagė Lietuvoje jai šiandien reiškia kur kas daugiau nei koncertus.

„Mes grįžtame ne tik į tėvynę. Mes grįžtame į santykius, į žmones, į savo istorijas. Šiandien daug kas iš naujo atranda ryšius, kurie buvo palikti prieš daugelį metų“, – kalbėjo ji.

Nėra ribų

Dar vienas „Šančiai Inn Jazz“ tikslas, pasak G. Zujaus, yra ne tik prisiminti istoriją, bet ir parodyti, kad muzika neturi amžiaus ribų. 

„Šiandien vienoje scenoje gali susitikti žmonės, kūrę Lietuvos muzikos istoriją prieš keturiasdešimt metų, ir tie, kurie ją kurs ateityje. Man atrodo, tai ir yra didžiausia festivalio vertė“, – sakė G. Zujus.

Festivalio programa ir šiemet sujungė skirtingų kartų bei stilių atlikėjus. Scenoje arba nuotoliu, be jau minėtų muzikantų ir dainininkų, taip pat pasirodė Arvydas Joffė, Saulius Šiaučiulis, Arūnas Urbikas, Egidijus Buožis, Giedrius Kuprevičius, Vytautas Petrušonis, Eugenijus Kunickas, Gražvydas Januška ir kiti Lietuvos muzikos scenos vardai. Kartu su scenos meistrais koncertavo ir jaunieji atlikėjai – LMTA alumnų džiazo kvartetas, Amelija, grupė „Pauzė“, Ignas, Beatričė, Augustė bei kiti kylantys talentai.

Festivalis šiemet sujungė ne tik skirtingas kartas, bet ir skirtingus pasaulio kraštus. Iš Sidnėjaus nuotoliniu būdu dainavo jauniausia renginio dalyvė Austėja, kuriai gyvai scenoje pritarė garbingiausi festivalio muzikantai – 83-ejų Kęstutis Ignatavičius ir 85-erių Eugenijus Kunickas. Iš Vakarų Australijos Tėvo dienos proga sveikinimus siuntė Liepa. 

Kaip ir pernai, festivalio finaliniu akcentu tapo neišsenkančios fantazijos kupinos Ričardo Mekionio kompozicijos ir improvizacijos.