Eidama 98-uosius metus mirė Japonijos menininkė, „taškelių karalienė“ Yayoi Kusama

„Taškelių karaliene“ praminta moteris savo haliucinacijas ir kovą su psichikos sveikatos problemomis pavertė gyvybingu menu, kuriam būdingi jos firminiai taškeliai, tinklai ir begalybės motyvai, o jos karjera tęsėsi kelis dešimtmečius ir apėmė kelis žemynus.

„Per neeilinį gyvenimą, visiškai paskirtą meninei kūrybai, Kusama siekė tarptautinio pripažinimo sulaukusios avangardo pionierės karjeros, o jos kūrybinė veikla apėmė vizualųjį meną, performansus, grožinę literatūrą ir poeziją“, – sakoma pranešime, kuriame skelbiama apie jos mirtį rugpjūčio 14 dieną.

„Ji tapė iki pat paskutiniųjų savo dienų, niekada nepadėdama teptuko, ir toliau tyrinėjo amžiną meilę bei amžiną sielą“, – priduriama jame.

Gimusi 1929 metais turtingoje ir konservatyvioje šeimoje – pasak jos pačios, su valdinga motina ir paleistuvaujančiu tėvu – Y. Kusama savo unikalų, firminiu ženklu tapusį meną pradėjo kurti būdama dešimties.

„Vieną dieną, ant stalo pamačiusi staltiesę su raudonų gėlių raštu, tokį patį raudonų gėlių raštą išvydau ant visų lubų, langų ir kolonų. Jis užpildė kambarį ir padengė mano kūną“, – rašė ji savo autobiografijoje.

Pasimokiusi meno Japonijoje, šeštojo dešimtmečio pabaigoje Y. Kusama persikėlė į JAV ir, padedama bei skatinama Georgios O'Keeffe (Džordžos Okif), greitai sukėlė šurmulį Niujorko avangardo scenoje.

Nepaisydama diskriminacijos ne tik dėl to, kad buvo japonė, bet ir dėl to, kad buvo moteris vyrų dominuojamoje scenoje, ji išgarsėjo drąsiais, dideliais paveikslais ir provokuojančiais septintojo dešimtmečio hepeningais, kuriuose buvo naudojama kūno tapyba ir taškeliai.

Ji taip pat įkūrė mados liniją, įsteigė „Susinaikinimo bažnyčią“ ir pasivadino „Vyriausiąja taškelių žyne“, kad sutuoktų gėjų porą.

Aštuntajame dešimtmetyje grįžusi į Japoniją, Y. Kusama pati atsigulė į Tokijo psichiatrijos ligoninę, kurioje gyveno ir intensyviai kūrė visą likusį savo ilgą gyvenimą.

„Susinaikinimas“

Jos šlovė išgyveno renesansą nuo devintojo dešimtmečio.

Iškart atpažįstama iš ryškiai raudono peruko ir drąsių taškuotų drabužių, jos moliūgų skulptūros, įskaitant vieną Japonijos „meno saloje“ Naošimoje, begalybės kambariai ir įtraukiančios instaliacijos pritraukdavo milžiniškas minias bei būdavo parduodamos už milijonus dolerių.

„Ji suformulavo meno filosofiją, kurią pavadino „susinaikinimu“, paremtą paprastais obsesinio kartojimo ir gausėjimo motyvais“, – rašoma jos interneto svetainėje.

„Apple“ vykdomasis direktorius Timas Cookas (Timas Kukas) pavadino Y. Kusamą „tikra vizioniere, parodžiusia mums beribės vaizduotės galią. Yayoi Kusamos kūrybiškumas stūmė meno pasaulį į priekį ir paliko mums visiems šviesesnį bei gyvesnį pasaulį“.

„Kelis kartus mačiau jos paveikslus ir kūrinius. Drąsu, subtilu ir gražu. Jos pasaulis buvo toks, kokio aš niekada nebuvau pažinęs. Ir man ji buvo nuostabus žmogus. Ilsėkis ramybėje“, – rašė vienas japonas socialinio tinklo „X“ vartotojas.

Y. Kusamos bendrovė pranešė, kad ji mirė Tokijo ligoninėje.