Iš Skuodo kilusi Živilė Klaipėdą spėjo pamilti jaunystėje, kai studijavo Klaipėdos universitete. Dar studijų metais „Erasmus“ mainų programoje susipažino su savo dabartiniu vyru prancūzu Marie-Joseph, tad iš karto po studijų išvyko gyventi į Prancūziją. Pora ilgą laiką gyveno Paryžiuje, o vėliau išsikėlė į Airijos sostinę Dubliną.
Jiems puikiai sekėsi ne tik šeiminis gyvenimas - prieš septynerius metus pora susilaukė dvynių (dukrytės Abigail ir sūnelio Axel), puikiai klostėsi ir karjera. Živilė kurį laiką sėkmingai dirbo naftos ir dujų sferoje, o išvykusi į Dubliną lipo karjeros laipteliais techninėse milžinėse „LinkedIn“ ir „Google“. Jos vyras Prancūzijoje, „Peugeot“ įmonėje, dirbo inžinieriumi, vėliau - „Google“, o paskui pradėjo savo verslą. Atrodytų, ko daugiau norėti jaunai šeimai?
Visgi prieš 3,5 metų pora priėmė sprendimą persikelti gyventi į Lietuvą ir abu vieningai sutarė, kad nori gyventi Klaipėdoje arba kur nors netoli.
Živile, klausantis sėkmingos jūsų gyvenimo istorijos Europos sostinėse natūraliai kyla klausimas, kaip vieną dieną sugalvojote, kad norite gyventi Lietuvoje?
Mudu su vyru kartu jau 19 metų. Per tą laiką, suprantama, jis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir jam visada čia labai patiko. Tad jis jau seniau brandino mintį, kad vertėtų pabandyti čia gyventi. Jam tai atrodė puiki galimybė išmokti lietuvių kalbą, viliojo ir puikios verslo galimybės Lietuvoje. Kai šias mintis jis išsakė man, neslėpsiu, aš, pripratusi dirbti tokiose didžiulėse įmonėse, iš pradžių dvejojau, ar Lietuvoje rasiu ką nors panašaus, bet, žinoma, mintis, kad būsiu arčiau savo šeimos ir draugų, man labai patiko. Be to, abu su vyru norėjome, kad mudviejų vaikai galėtų laisvai kalbėti lietuviškai, nes iki grįžimo į Lietuvą jų lietuviškas žodynas buvo gana menkas.
Įdomu, kodėl pasirinkote būtent Klaipėdą?
Visų pirma dėl to, kad šis miestas arčiausiai mano tėvų, ir mūsų pagrindiniai draugai čia gyvena. Beje, mes turėjome galimybę vykti į Vilnių ir dirbti ten esančiame „Google“ padalinyje, bet mus, jau gyvenusius Paryžiuje ir Dubline, gyvenimas sostinėje nelabai viliojo. Kaip tik norėjosi didesnės ramybės. Jau pačiomis pirmomis savaitėmis suvokėme, kad Klaipėda turi labai daug pranašumų, lyginant su sostine. Esminis skirtumas tas, kad mes čia galime nuveikti labai daug, nes viso laiko nesuryja sėdėjimas automobilių spūstyse.
Be to, mus papirko Lietuvos pajūrio gamta, galimybė mėgautis jūros teikiamais malonumais. Norėjome šiek tiek lėtesnio gyvenimo tempo, nes jau tikrai buvome atsikandę gyvenimo didžiuliuose miestuose ir amžino lėkimo. Pajūrio regione apstu gražių erdvių, nėra stumdymosi miniose, oras - švarus.
Neslėpsiu, iš pradžių mums ir patiems kilo dvejonių, ar nebus čia nuobodu, bet netrukus pamatėme, kaip čia aktyviai verda kultūrinis gyvenimas, kiek vyksta įvairių renginių, koncertų, tik spėk visur apsilankyti.
Mano vyras sako, kad Klaipėda yra labai į šeimas orientuotas miestas. Kur kas labiau nei Paryžius ar Dublinas.
Vis dėlto - ar gyvendami čia ko nors pasigendate?
Visiškai nieko. Vasarą mes net specialiai nevykstame niekur kitur atostogauti, nes mums gera ir čia, Lietuvoje. Į svečias šalis vykstame nebent žiemą.
Ar gyvenimu Lietuvoje džiaugiasi ir jūsų atžalos - septynmečiai dvyniai?
Jie labai puikiai čia adaptavosi. Kai grįžome, Abigail ir Axel buvo 3,5 metų ir lietuviškai jie mokėjo tik pagrindines frazes, tačiau dėl to nekilo jokių keblumų. Darželyje auklėtojos labai puikiai juos integravo, mokė labai moderniai. O dabar jiedu eina į lietuvišką mokyklą su tarptautine pakraipa, bet jeigu jų kas paklausia, kaip jie save identifikuoja, jie sako, kad yra lietuviai. (Šypsosi.)
O kurioje vietoje apsigyvenote?
Visada norėjome gyventi name, tad ieškodami ramybės apsigyvenome užmiestyje tarp Klaipėdos ir Palangos. Man labai patogu, nes visai šalia yra žirgynas, o tai viena iš mano aistrų - jodinėti. Dar abu su vyru labai mėgstame žaisti padelį, vaikštinėti su visa šeima pajūryje.
Vis dažniau girdime lietuvius skundžiantis, kad mūsų šalyje atlyginimai niekaip nepasiveja vis didėjančių kainų.
Pastebime ir mes, kad Lietuvoje ženkliai kyla kainos. Čia jos yra tokios pat europietiškos, bet mums tai vis tiek išlieka ta šalis, kur galima visai neblogai gyventi.
O kaip sekasi judviejų su vyru tarptautinei kompanijai „Donutz Digital“?
Marie-Joseph šią įmonę jau buvo įsteigęs Dubline, o kai persikėlėme į Lietuvą, suvokėme, kad reikia įsteigti padalinį ir Lietuvoje - tuo užsiėmiau aš ir įkūriau lietuvišką įmonės versiją.
Mūsų įmonė užsiima skaitmenine rinkodara, taigi šioje srityje turime nemažą konkurenciją, bet mūsų klientus žavi ilgametė tarptautinė patirtis. Turime galimybę tarptautinę įmonių patirtį ir sprendimus pritaikyti Lietuvos verslams, kurie jų dar nėra bandę ar svarstę. Dažnai esame pasirenkami todėl, kad padedame įmonėms žengti pirmuosius žingsnius į tarptautines rinkas.
Įdomu, ar pastebite kokius nors verslo kultūros skirtumus Lietuvoje, Prancūzijoje ir Airijoje?
Lietuva - versli šalis. Pastebime, kad lietuviai greičiau priima sprendimus. Mūsų klientai Lietuvoje kaip ir užsienyje - tokie pat reiklūs, bet pastebiu, kad lietuviai ypač pasižymi sąžiningumu ir atvirai dėsto savo lūkesčius ir pastabas, o tai labai palengvina mūsų darbą.
Lietuvoje darbuotojai labai šiuolaikiški, siekiantys karjeros aukštumų. Beje, čia jie turi galimybę gana greitai kopti karjeros laiptais. Neretai matome trisdešimtmečius ir direktorių pozicijose, užsienyje tai - retas atvejis.
Jau pačiomis pirmomis savaitėmis suvokėme, kad Klaipėda turi labai daug pranašumų, lyginant su sostine.
Norėjome šiek tiek lėtesnio gyvenimo tempo, nes jau tikrai buvome atsikandę gyvenimo didžiuliuose mietuose ir amžino lėkimo.
Rašyti komentarą