Garsi rašytoja Evelina – įžūlios vagystės auka: jos nuotraukos platinamos N-18 svetainėje

Turiu reikalų su teisėsauga. Ne. Ne dėl to, kad aš kažką kažkam pakenkčiau. Atvirkščiai. Tai aš drįstu išstoti save ginti. Buvo pavogta mano tapatybė. Ir neaišku kokiems velniams.

Jausmas? Ne iš maloniųjų šmėžuoti tarp populiariausių “merginų 40-45” pažinčių portale. 

Ar jaučiuosi saugi?

Ne. Visai ne.

Labai ne.

Darbingumas dvi paras “toj” temoj. Nors turėjau įrašinėti studentams video pamokas.

Viešumas. 

Vienintelis mano, kol kas, ginklas. Todėl ir išdrįsau jums, savo sielų šeimai, sekėjams pasipasakoti, kas slegia jau kelis mėn.

Bet skaudžiausia turbūt ne tai…

Baisus buvo momentas prieš kelias savaites…

Dukrai sakau: tokia graži foto su kačiukais ir šuniuku išėjo. Galiu pasidalinti storys?

Duktė sako: ne. Tave atpažįsta net parduotuvėj, neaišku, kas ten tie tavo sekėjai gali būti, geriau tegu manęs neatpažįsta. 

Nejauku. 

Ir atrodo, ko čia nervuotis?

Ypač, kai gyvenu ramiai savo meditacijose, virtualių studentų ir 5 augintinių apsupty, knygų rašyme, tik kartais iškišdama nosį į parduotuvę ar sporto klubą…

Ramiai. Kol nesuvoki, kad kažkas prieš tave kažką “suka”…

Na, bet aš tikiu teisėsaugos ir atitinkamų institucijų galia. Noriu tikėti. Palieku didį darbą jiems. 

O man… jėgų. Ir kuo greitesnio atsistatymo po 2 vėžio operacijų linkiu…

Ir… dėl Dukters ramybės. Sukaupsiu visas jėgas, kad surasti, KAS?..

Ypač po praeitos savaitės Kauno įvykių.. “Paprastos smulkmenos” pradeda ne taip jau atrodyti “paprastos”… jei galiu užkirsti kelią savo ir savo šeimos saugumui, tai darau DABAR.