Man neįdomi yra Šiaurės Korėja, o Rusija tokia tapo dėl politinių motyvų. Be to, į Rusiją man būtų gana sudėtinga nuvykti, nes esu įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašus. Juose atsidūrė 17 klaipėdiečių, kurie dalyvavo priimant sprendimą dėl sovietų karių kapų antkapių nukėlimo. Kadangi ir aš buvau toje komisijoje, tai įtraukė ir mane.
Kiekviena šalis man įdomi savo istorija, savita architektūra, skirtingu maistu. Negalėčiau pasakyti, kad šiandien turiu svajonę į kurią nors jų nuvykti. Kažkada svajojau pamatyti Egiptą, kol nenukeliavau į jį. Na, gal dar norėčiau nukeliauti į Pietų Ameriką, į Peru, į Maču Pikču. Ten yra neįtikėtinas kultūros paveldo objektas. O šiaip, sakyčiau, man visas pasaulis įdomus ir gražus.
Dabar laukiu Vladimiro Putino žlugimo, kad nebeliktų minėtų sąrašų. Ne dėl to, kad bijau pasekmių, bet dėl procedūrų. Turėčiau registruotis Užsienio reikalų ministerijoje, teikti informaciją Interpolui, kad esu nekaltas ir t. t. Kadangi daug pasaulio jau esu matęs, o ir Lietuva labai graži, tai neskubu, neturiu poreikio šiandien vykti į užsienį. Manau, artimiausiais metais džiaugsiuosi Lietuvos grožybėmis.
Kiekvieną kartą naujai atrandu Lietuvą. Ar važiuoju į šiaurę, ar į pietus, į Dzūkiją, į Aukštaitiją - visur taip keičiasi mūsų miesteliai ir kaimai, atsiranda naujų objektų, nepaprastai gražūs visi tie ir istorijos, ir gamtos muziejai. Dabar gi kiekvienas regioninis parkas už Europos Sąjungos pinigėlius yra atidaręs nepaprastai įspūdingas muziejines ekspozicijas. Tikrai dar yra kur nuvykti ir Lietuvoje.
Kaip toje dainoje (dainuoja): „Visur buvau, viskon mačiau, bet tokių gražuolių aš nesutikau.“ Aplankiau daugiau kaip 100 šalių, bet geriausia šalis yra Lietuva, Kretinga - ji gražiausia: prūdelis, antikės atskrenda, uogas auginame, šilauoges, vynuoges, vyną darome, geresnį nei prancūziškas ar ispaniškas. Sentimentus jaučiu gimtinei prie Kražantės upės Kelmei, kur prabėgo labai trumpa vaikystė.
Kiekviena šalis turi savo grožį. Patiko Pietų Afrika, Abidžanas. Įdomu ir Japonijoje, ir Kinijoje, ir Taivane, ir Tailande. Jose buvau ne kartą. Viena vienintelė iš populiarių šalių, kurioje nebuvau, yra Indija.
Važinėjau dėl sporto, dalyvavau daugiau nei šimte pasaulio čempionatų, plius dar Europos čempionatai. Dabar gal dar nuvažiuosime į Jordaniją, kurioje gyvena anūkai, o šiaip tai nesvajoju kur nors važiuoti.
Kiek daug yra svajonių šalių. Aš aplankiau jų gal kokį pusę šimto. O kai kuriose buvau ir po kelis kartus. Žinoma, nematytų vietų yra dar daug, norisi ten važiuoti. Dabar atrandu tokį dalyką - norą savarankiškai keliauti, nesinaudojant agentūrų paslaugomis.
Man labai patiko Islandija - įspūdinga šalis. Be galo graži laukinė gamta. Mėgstu fotografuoti gamtą, ten tikrai yra nuostabu: ir geizeriai, maudėmės jų vandenyse, ir ta žemė garuojanti, ir vandenynas, jame pro žiūronus mačiau banginius, ruonius ir labai gražius paukščius. Lava, vulkanai, vandens kriokliai turi didžiulę jėgą. Ir žmonės puikūs, gyvena ekologiškai, prižiūri gamtą, ten labai švaru. Graži architektūra, labai gražus Reikjaviko miestas. Fantastiška šalis ir gera žmogui gyventi.
Norėčiau į ją sugrįžti. Buvau pas draugus nuvažiavusi pernai kovą. Pirmą kartą tada gyvenime mačiau šiaurės pašvaistę. Svajoju šią šalį aplankyti dar vasarą, pasižiūrėti, kaip tada ji atrodo.
Esu žurnalistė, tai dažnai važiuoju į Europos Parlamento sesijas Strasbūro mieste. Jis yra svajonių miestas. Jame išvystyta transporto sistema, yra tramvajai, nėra išmetamojo kuro kvapo, nes mašinos važiuoja aplinkui, mieste - tik visuomeninis transportas. Jame kanalai, labai grynas oras, daug gėlynų, prižiūrimi ir seni medžiai, parkai. Mieste gyvenantys įvairių tautų žmonės labai draugiški. Būnant Strasbūre labai geras jausmas. Šis miestas patogus žmonėms gyventi.
Dar labai patiko Ispanija. Kadangi dirbu Klaipėdos universitete, pagal Erasmus programą buvau išvykusi į Valensijos miestą. Jis tiesiog pritrenkia gerąja prasme. Labai gražūs turgūs, pilni visko, ten kalnai geriausio maisto.
Ir Marokas paliko labai gerą įspūdį, ir Jordanijoje buvau.
Nuo kokių 1989 metų nuolatos važinėju į Prancūziją, šiek tiek kalbu prancūziškai. Ten eksponavau savo darbus, turiu daug pažįstamų, ryšiai išlikę iki šiol. Teko būti Vokietijoje, bet ten visai ne tas, tiesiog man netiko žmonių dvasinis nusiteikimas.
O Prancūzija man tinka viskuo. Ten dalyvavau daugelyje rimtų parodų, pažinojau ambasadorius, kurie dirbo Paryžiuje. Vykstu kiekvienais metais, būdavau ir po mėnesį, o kartais senais laikais ir po tris... Dažniausiai lankausi Paryžiuje.
Lietuva irgi brangi. Man ir ten, ir čia gerai. Ten pasikraunu, o čia dirbu. Gal dar norėčiau nuvažiuoti į tas šiltąsias šalis. Dėl kalbos vykčiau į buvusias Prancūzijos kolonijas - Maroką, Tunisą, Alžyrą, na, gal dar į Belgiją. Amerika kažkaip nelabai traukia.
Šiemet birželį esu numatęs vykti į Prancūziją, turiu ambasadoriaus Nerijaus Aleksiejūno kvietimą, nes baigiasi jo kadencija, nori atsisveikinti.
Turbūt gražu ten, kur nesu buvusi. Visur norisi nors kartelį nuvykti. Norėčiau grįžti į Norvegiją, Portugaliją. Tos šalys man yra palikusios labai gerą įspūdį. Norvegija yra apdovanota tokiais gamtos vaizdais, kokių mes Lietuvoje neturime. Dažniausiai būna taip, kad tai, ką turi pašonėje, mažiau vertini, o labiau vertini tai, ko neturi šalia. Fiordai, ta gamta Norvegijoje, tos aukštybės, į kurias gali užkopti, man padarė įspūdį. O Portugalijoje labiau žavėjo kultūra, žmonių bendravimas.
Artimiausiais metais tas abi šalis norėtume su šeima ir draugais dar kartelį aplankyti. Mums susidarė įspūdis, kad į Norvegiją reikia keliauti vasarą. Tai šalis, kur dažni lietūs. Žinoma, kelionėms nėra blogo oro, reikia tik tinkamos aprangos ir avalynės. Į Portugaliją norėtųsi vykti ne per karščius, bet ir ne žiemą. Šaltuoju metų laiku dėmesį skiriame kalnams. Ši vasara nėra numatyta toms šalims, belieka tikėtis, kad kitais metais pavyks ten nuvažiuoti.
Neskaičiavau, kiek šalių esu aplankiusi. Tarp jų nemažai Europoje. Prieš 10 metų esu buvusi Tadžikistane. Nėra šalies, kurioje nenorėčiau apsilankyti, jeigu tik turėčiau galimybę.
Gyventi noriu Lietuvoje, ten, kur gimiau ir užaugau, ir turėti galimybę keliauti. Niekada neplanavau išvykti iš savo šalies ir gyventi kur nors kitur, bet visada norėjau aplankyti kitas šalis, net Antarktidą, Šiaurės ašigalį. Nėra šalies tarp tų, kuriose buvau, kurioje esant reikalui negalėčiau gyventi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą