Italas iškeitė Milaną į Vilnių: čia saugiau, paprasčiau kurti verslą ir net geriau auginti vaikus

Jo dešimtmetį trunkanti kelionė Lietuvoje atskleidžia, kodėl šiuolaikinis Vilnius užsieniečiui gali pasiūlyti kur kas daugiau galimybių nei mados sostine laikomas Milanas.

Nuo „meilės emigranto“ iki verslininko: saugumas kaip prioritetas

Daniel istorija Lietuvoje prasidėjo nuo jausmų lietuvaitei. 

Tačiau tai, kas prasidėjo kaip asmeninis gyvenimo pokytis, greitai virto giliu įvertinimu šalies, kurią daugelis vietinių linkę nuvertinti. 

Vienas pagrindinių argumentų, kodėl Daniele nusprendė kurti ateitį būtent Vilniuje, yra saugumas. Italas pabrėžia, kad Italijos didmiesčiuose, tokiuose kaip Milanas ar Roma, saugumo situacija per pastarąjį dešimtmetį smarkiai suprastėjo. 

Jo teigimu, jausmas, kai žmona ar vaikas gali laisvai ir saugiai vaikščioti Vilniaus gatvėmis net sutemus, yra neįkainojama prabanga, kurios Italijoje šiandien nebėra.

Be fizinio saugumo, Daniele sužavėjo ir Lietuvos socialinė sistema. Lyginant su Italija, kur parama šeimai yra minimali, Lietuva jam pasirodė kaip „socialinis rojus“ su ilgomis motinystės atostogomis ir valstybės dėmesiu auginantiems vaikus. 

Tai tapo tvirtu pamatu jo šeimai ir drąsai vėliau imtis nuosavo verslo.

„Zio Rigo“ – ne tik picerija, bet ir charakterio mokykla

Nors Daniele Lietuvoje gyvena dešimt metų, savo svajonę – itališką piceriją – jis atidarė tik prieš dvejus metus.

 Pavadinimas „Zio Rigo“ (it. Dėdė Rigo) slepia smagų vaikystės prisiminimą: 

Italijoje vaikai visus vyresnius vyrus vadindavo „Zio“, o „Rigo“ yra jo pavardės dalis. 

Tačiau šis verslas Danielei nėra vienintelė veikla – jis vis dar dirba ir samdomą darbą biure. Toks sprendimas priimtas dėl finansinio saugumo: turint būsto paskolą ir šeimą, Danielė nenorėjo statyti visko ant vienos kortos, kurią maitinimo versle visada lydi rizika.

Kurdamas komandą, Daniele pasirinko neįprastą, bet veiksmingą strategiją. Užuot ieškojęs „profesionalų“ su ilgamete patirtimi, jis mieliau renkasi žmones be patirties, bet su „degančiomis akimis“. 

Verslininkas įsitikinęs, kad amato išmokyti galima bet ką, tačiau pakeisti žmogaus charakterį ar požiūrį į darbą – beveik neįmanoma. 

„Zio Rigo“ virtuvėje svarbiausia yra gera nuotaika ir svetingumas, nes Danielė nori, kad jo klientai jaustųsi ne kaip restorane, o kaip svečiuose pas gerą draugą italą.

Lietuvių kalbos fenomenas: mokytis per bendravimą, o ne iš vadovėlių

Vienas labiausiai stebinančių Daniele bruožų – jo nepriekaištinga lietuvių kalba. Dar įdomiau tai, kad jis niekada nelankė kalbos kursų ir neskaitė gramatikos vadovėlių. 

Nuo pat pirmos dienos Lietuvoje Daniele pasižadėjo sau kalbėti tik lietuviškai, net jei pradžioje jo žodyną sudarė vos keli žodžiai. Jis pastebėjo, kad lietuviai neįtikėtinai vertina bet kokį užsieniečio bandymą prabilti jų gimtąja kalba. 

Šis palaikymas jam suteikė milžinišką motyvaciją nepasiduoti. Šiandien jis laisvai diskutuoja sudėtingiausiomis temomis, įrodydamas, kad integracija prasideda nuo noro girdėti ir suprasti aplinkinius.

Skaitmeninis pranašumas prieš itališką biurokratiją

Kalbėdamas apie verslo aplinką, Daniele negaili pagyrų Lietuvos biurokratijai. Italijoje verslo pradžia gali trukti mėnesius ar net metus dėl pasenusių popierinių procesų ir korupcijos šešėlių. 

Tuo tarpu Lietuvoje skaitmenizacija leido jam visus reikalus su savivaldybe ir mokesčių inspekcija sutvarkyti greitai ir skaidriai. 

Jo nuomone, Lietuva technologine prasme Italiją aplenkė keliais dešimtmečiais, o verslo pradžiai čia reikia kur kas mažiau pastangų nei bet kurioje kitoje Pietų Europos šalyje.

Šaltinis: Lithuanian with Paulius / YouTube