Klaipėdietė puošia Danijos karaliaus medžioklės namelį

„Man tai daugiau nei darbas, tai - patirtis ir brangus įvertinimas. Ir nors, atrodo, užduotys kasmet tos pačios, šių akimirkų vertė - didžiulė“, - džiaugiasi R. Dokšienė, Danijoje gyvenanti jau ilgus metus, tačiau neatmetanti minties kada nors su vyru grįžti atgal į mylimą uostamiestį.

Netikėto kvietimo puošti karališkąjį medžioklės namelį ji sulaukė savo darbdavio dėka - Rūta dalį dienos dirba viename privačiame Danijos dvare.

„Tiesioginės pažinties su karaliumi neturiu. Mano darbdavys, dvaro, kuriame dirbu savininkas, karališkoje medžioklėje dalyvauja jau daug metų, jis mane ir rekomendavo kronprinco intendantui. Anksčiau medžioklės vyko su princu Henriku, vėliau, šiam mirus, vaidmenį perėme kronprincas. 

Va nuo tada ir aš pradėjau ten darbuotis. Tiesa, pandemijos metu teko padaryti dvejų metų pertrauką, bet gyvenimui sugrįžus į vėžes ir vėl buvau pakviesta prisijungti prie komandos“, - pasakojo R. Dokšienė.

Pasak klaipėdietės, puošiant karaliaus medžioklės namelį privaloma laikytis tam tikrų standartų - puokštės turi būti žemos, nedidelės ir labiau jaučiamos nei matomos, nes svarbiausia yra bendra atmosfera.

„Pirmaisiais metais sukūriau šiek tiek per dideles gėlių kompozicijas ir persistengiau, gal per daug vadovavausi stereotipais. Intendanto padrąsinimai man padėjo įgyti pasitikėjimo ir suprasti, kaip svarbu išlaikyti subtilumą. 

Jis taip pat nepamiršta įvertinti darbo subtiliais komplimentais, kad suprasčiau, jog viskas gerai. Puošyboje vadovaujamės auksine taisykle - mažiau yra daugiau. 

Su karaliaus intendantu, kuris visada palaiko šypsena ir gerais žodžiais, esame senbuviai, likę iš ilgametės nedidelės komandos - visi kiti šiemet naujokai“, - apie puošybos protokolą pasakojo R. Dokšienė.

Buvimas karališkoje aplinkoje įtampos ir didelių reikalavimų nekelia. Anot Rūtos, Danijos karališkoji šeima labai skiriasi nuo kitų Europos šalių monarchų, nes yra arčiau žmonių.

Kai Danijos kronprincas ruošėsi svarbiai akimirkai - tapti karaliumi, šalies gyventojai galėjo siųsti jam savo palinkėjimus ir lūkesčius. Beveik pusė, jei ne daugiau, tikėjosi ir linkėjo, kad Frederikas X liktų artimas žmonėms.

„Gal tai skamba kiek socialistiškai, tačiau būtent karaliaus buvimas šalia savo tautos yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl karališkoji šeima Danijoje yra taip mylima, gerbiama ir labai populiari“, - pastebėjo R. Dokšienė.

Deja, pasidžiaugti savo darbo rezultatu Rūta viešai negali, nes protokolas neleidžia viešinti nuotraukų iš privataus karališko renginio.

„Galiu tik papasakoti, kad būtų lengviau įsivaizduoti. Skandinavijoje vyrauja paprastumas, ypač tokiose temose kaip medžioklė. 

Pompastiškumo nebuvo ir negalėjo būti, bet, žinoma, gėlės tapo svarbia atmosferos dalimi. Namelį visada puošiame iš vakaro, jau temstant, o dienos metu net nežinau, kaip atrodo“, - kalbėjo R. Dokšienė.