Kretingališkio šviesuolio 90-asis ruduo

Muziką mylintis, liaudies tradicijas puoselėjęs bendruomenėje ir jos vardą garsinęs miestelio šviesuolis sulaukė gausaus būrio sveikintojų – ne tik Kretingalės seniūnijos atstovų, bet ir mokytojų, buvusių kolegų, auklėtinių, giminaičių.

Įkvėpęs dainuoti

Garbusis sukaktuvininkas S. Vasiliauskas, kilęs iš Mažeikių rajono, Renavo, daugiau nei 60 metų Kretingalėje skleidė gėrį, šviesą, ugdė jaunimą – ir dabar jam dėkoja buvę auklėtiniai. Eruditas direktorius vertino mokytojų kompetenciją ir juos palaikė.

„Tai mūsų miestelio šviesuolis, – kalbėjo Kretingalės seniūnaitijos seniūnaitė Regina Baranauskienė. – Jis mokykloje sukūrė pučiamųjų orkestrą, chorą – dainavo visi mokiniai, mūsų mokykla buvo praminta dainuojančia. 

Išėjęs į pensiją, muziką, dainą mylinčius miestelėnus subūrė į chorą, kurio gyvavimas prasidėjo nuo giedojimo bažnyčioje. Repetavome 27 žmonės, pasiruošę dalyvaudavome Dainų šventėse Vilniuje.“

R. Baranauskienė prisiminė, kad, būdama vaikų darželio vadovė, sulaukdavusi iš šio mokyklos direktoriaus patarimų apie vadybinius reikalus. 

„Jis buvo labai geras vadovas, jautrus, empatiškas, – patikino pašnekovė. – S. Vasiliauskas rūpinosi ir socialiniais reikalais: jam vadovaujant Kretingalėje buvo pastatyti du daugiabučiai gyvenamieji namai mokytojams.“

„Tai vienas svarbiausių žmonių mano gyvenime, – atskleidė Rimgaudas Juozapavičius. – Po studijų atvykau dirbti muzikos mokytoju į Kretingalės mokyklą. Direktorius mane globojo. 

Jis labai mėgo muziką – kartu dirbant moksleivių choras pasiekė gerų rezultatų. Tai iniciatyvus, aukštų moralinių vertybių žmogus. Džiugu buvo pasveikinti garbaus jubiliejaus proga.“

Energingas, veiklus buvo šis pedagogas, istorikas, dirbęs iš pašaukimo, o laisvalaikiu širdį atverdavo muzikuodamas, dainuodamas, tuo užkrėsdamas vaikus bei suaugusiuosius. Muzikinio išsilavinimo jis neturėjo – šiuos gebėjimus paveldėjęs: visa giminė balsinga, dainuojanti.

Geriausias žmogus pasaulyje

Dukra Virginija Rozgienė išpildė tėčio svajonę – tapo profesionalia muzikante: ji Muzikos ir teatro akademijoje įgijo fortepijono specialybę ir visą gyvenimą dirba Klaipėdoje Stasio Šimkaus konservatorijoje fortepijono mokytoja, yra fortepijono skyriaus vedėja. 

Ji patikino, jog tėtis – geriausias žmogus pasaulyje, buvęs atrama visais gyvenimo laikotarpiais. 

„Jis buvo labai reiklus, bet supratingas, žmogiškas. Šeimoje abu su broliu buvome apgaubti meilės, dėmesio, bet jis buvo geras ir aplinkiniams, visiems“, – atskleidė Virginija. 

Ji prisiminė, kad nuo pat vaikystės, kai tik pradėjo mokytis muzikos mokykloje, akompanuodavo tėčio vadovaujamam chorui „Rūtenis“, o studijų metais grįžusi iš sostinės, jį, besiruošiantį choro repeticijoms, konsultuodavo. 

Ir dabar V. Rozgienė akompanuoja Kretingalės KC chorui „Rūtenė“, nes jis – tėčio suburto choro istorijos tęsinys. Dabar jam vadovauja chormeisterė Gintarė Stankūnaitė, kurią dirbti pasikvietė pats įkūrėjas. 

„S. Vasiliauskas mane, ką tik baigusią chorvedę, prieš 15 metų pasikvietė į savo chorą. Netrukus perdavė vadovauti, o jis dainavo, kol galėjo, – dalijosi prisiminimais G. Stankūnaitė. – Jis – mano mokytojas: iš jo mokiausi mylėti žmones – išklausyti, išgirsti, suprasti, suburti. Esu čia iki šiol, bet mišrus choras tapo moterų.“

Pasak Virginijos, tėtis labai džiaugėsi, kai Gargždų muzikos mokykla Kretingalėje atidarė savo skyrių. Ji kalbėjo, kad tėtis su mama darnoje, meilėje išgyveno 65 metus. 

„Žavėjausi jų gyvenimu: visada rūpinosi vienas kitu, visada kartu, nenueidavo miegoti neatsisveikinę“, – dėstė Virginija. Bet prieš metus ji išėjo. Našlys skaudžiai išgyveno netektį. Prieš 11 metų į paskutinę kelionę teko palydėti sūnų. Tai irgi buvo smūgis, atsiliepęs sveikatai. Dabar tėčiu rūpinasi, jį globoja Virginija.

Jubiliejinio gimtadienio sulaukęs S. Vasiliauskas jaudindamasis, bet džiaugsmingai sutiko sveikintojus. Buvę kolegos atvyko pasveikinti su muzika ir dainomis, pasak dukros, vyko nesurežisuotas prisiminimų vakaras. Tai sustiprino sukaktuvininko dvasią.