Laivų remontininkams vadovauja kieta žemaitė

(2)

Lapkritį bus metai, kai UAB „Vakarų laivų remontas“ (VLR), kurioje dirba per 180 žmonių, vadovauja ekonomistė Ingrida Streckienė, Klaipėdos universitete baigusi bakalauro ir magistro studijas. Kalbinome ją, kodėl ryžosi eiti tokias atsakingas pareigas, klausėme, su kokiais iššūkiais jai tenka susidurti.

Ar bendraujant su darbuotojais nekilo problemų dėl to, kad esate moteris?

Kad būčiau kažkaip kitaip vertinama dėl to, kad esu moteris, neteko pajusti.

Klausiu todėl, kad dar visai neseniai jūrininkai sakydavo, jog jeigu laive yra moteris - lauk nelaimės.

Bet jeigu laivas ne plaukia, o yra remontuojamas, gal ši nuostata negalioja? (juokiasi) Laivuose būnu kiekvieną rytą, dar neteko girdėti net iš įgulų kokių nors užuominų. Situacija šiuo požiūriu yra gerokai pasikeitusi. 

Mes priėmėme remontuoti laivus, kurių kapitonės ir vyr. mechanikės buvo moterys. Šiais laikais tai jau nebėra kažkoks išskirtinumas.

Iš kur esate kilusi, iš kokios šeimos?

Esu žemaitė, kilusi nuo Telšių. Mama klaipėdietė nutekėjo į tą kraštą. Abu tėvai buvo mokytojai, o dabar - pensininkai. 

Mano pirmoji mokytoja pradinėse klasėse buvo mama. Mes su broliu, kuris jaunesnis už mane, nuo pat studijų laikų gyvename Klaipėdoje. Aš atvykau 1993 metais ir gyvenu čia nuo pirmo kurso, t. y. nuo aštuoniolikos metų.

Kokie dalykai mokykloje jums sekėsi geriausiai?

Tikslieji mokslai - matematika, chemija, fizika. Buvau visiška „tiksliukė“.

Kuo norėjote būti vaikystėje ir kokius mokslus galų gale pasirinkote?

Ir gydytoja norėjau būti, ir meninės profesijos viliojo. Mokykloje teko dainuoti, šokti ir vaidinti. Buvo toks romantinis periodas. 

Bet ateina metas, kai pradedi galvoti, ką tu nori veikti gyvenime. Paskutinius dvejus metus mokykloje pradėjau labai rimtai domėtis, kokią profesiją rinktis, bet visą laiką žinojau, kad nenoriu būti mokytoja.

Vienuoliktoje klasėje pajutau norą save susieti su tiksliaisiais mokslais ir rinktis tokią sritį, kurioje būtų įdomu dirbti. 

Norėjau vykti mokytis į Klaipėdą, tad pasirinkau specializuotą jūrų ūkio ekonomikos specialybę Klaipėdos universitete. Mano laida buvo antra. Nuo pat studijų taip ir neatitrūkau nuo savo specialybės. Viena iš studijų disciplinų vieną semestrą buvo laivų remontas.

Kodėl rinkotės tokį sunkų mokslą? Ar tėvai neatkalbinėjo?

Jie didelės įtakos nedarė, tiesiog stebėjo mano pasirinkimą. Mano pažymiai buvo geri. Mama sakė, kad įstosiu ten, kur norėsiu, kad ir ką pasirinkčiau.

Kuo jus viliojo Klaipėda? Kodėl nevažiavote mokytis į Vilnių?

Matyt, įtaką darė tai, kad Klaipėda man pasirodė labai artimas miestas: ir seneliai jame buvo gyvenę, ir giminės.

Kokia buvo pirmoji jūsų pažintis su laivais?

Studijų metais viena dėstytoja mums organizavo ekskursiją į „Baltijos“ laivų statyklą pasižiūrėti, kaip vyksta visi laivų statybos etapai. 

Kita ekskursija buvo į keltą buvusiame Jūrų perkėlos terminale. Tada teko pamatyti laivą iš vidaus.

Kokia buvo jūsų pirmoji darbovietė?

Kai baigiau bakalauro studijas, ieškojau su jūrų ūkiu susijusio darbo. Pradėjau dirbti vadybininke vienoje iš jūrų krovos kompanijų - „Klaipėdos Smeltėje“, kuri tada dar nebuvo privatizuota, bet procesas jau vyko. Dirbau joje apie pusantrų metų.

O kur dirbote išėjusi iš „Klaipėdos Smeltės“?

Perėjau į finansinį sektorių, į bankininkystę. Banke dirbau 12 metų. O paskui norėjau išbandyti savo jėgas IT sektoriuje, vėliau draudimo srityje, vėl grįžau į finansų sektorių.

Prieš beveik šešerius metus pradėjau dirbti vienoje iš lietuviškų kompanijų, kuri sėkmingai dirba su naujų laivų statybos projektais. 

Kaip pardavimų, strateginių projektų vadovė dirbau joje beveik penkerius metus. Kad galėčiau veikti šioje rinkoje, mokiausi. 

Konsultantas man padėjo suprasti laivų statybos specifiką, techninius aspektus, technines specifikacijas bei ekonominius klausimus - darbo normas, medžiagas, nes šios žinios buvo būtinos, norint įvertinti projektus teikiant kainos pasiūlymą klientui.

Kaip jūs tapote bendrovės „Vakarų laivų remontas“ direktore? Ar dalyvavote konkurse?

Buvo kelių etapų konkursas. Reikėjo siųsti CV. Tikriausiai buvo taikoma įprastinė vadovo atrankos praktika.

Kodėl jūs nusprendėte dalyvauti tame konkurse? Kas jus paskatino?

Norėjosi profesinio augimo. Penkerius metus buvau dirbusi su laivų statybos projektais, jau turėjau patirties. 

Tai buvo logiškas žingsnis darant karjerą - iš komercijos vadovo, strateginių projektų vadovo pozicijos pereiti į įmonės vadovo poziciją. 

Manau, be mano turimų techninių žinių, man padėjo 23 metų vadovaujamo darbo patirtis. Nuo 26 metų man tenka vadovauti nemažoms žmonių grupėms. Už mano nugaros - didelė vadybos patirtis.

Ar tikėjotės laimėti konkursą? O gal jums svarbu buvo tik pabandyti?

Buvo įdomu dalyvauti. Negalėčiau sakyti, kad nenorėjau laimėti - labai norėjau, tačiau buvau realistė. Konkursas buvo gana didelis. Dalyvių skaičiaus nežinau, bet konkurencija buvo stipri.

Ar per konkursą reikėjo pristatyti įmonės veiklos viziją?

Be abejo, reikėjo pristatyti viziją, kur link įmonė judės. Mano vizija - modernizuoti procesus įvedant naujas IT programas, optimizuoti darbo eigą, siekti didesnio efektyvumo, didinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, kurioje yra ir mūsų klientai, ir konkurentai.

Nuo kada einate VLR direktorės pareigas?

Nuo pernai metų lapkričio.

Ar prisimenate pirmą darbo dieną?

Puikiai. Prasidėjo nuo pristatymo kolektyvui, pokalbio su žmonėmis. Iš karto patekau į AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės ataskaitinį susirinkimą, buvau pristatyta visai grupės vadovų komandai.

Ar nepajutote kokios nors priešpriešos?

Ne. Aš atėjau iš gana vyriško kolektyvo, prie to jau buvau pripratusi.

Kada susipažinote su VLR gamybos procesu?

Antrą darbo dieną. Aš gamyboje būnu kiekvieną dieną apie valandą nuo 7 val. - priklausomai nuo tuo metu vykdomų projektų skaičiaus. Pagrindiniai mūsų techniniai įrenginiai yra trys dokai, du pirsai ir cechas.

Kiekvieno mano ryto rutina - persirengti darbiniais drabužiais, apsiauti saugos batus, užsimauti pirštines, užsidėti šalmą, saugos akinius ir aplankyti visus įgyvendinamus projektus. 

Vienas klientas pasakė, kad iš to, kaip darbuotojai sveikinasi, matyti, ar tai įprasta rutina, ar vadovą jie mato tik kartą per mėnesį.

Ar jau esate padariusi kokių nors pakeitimų įmonės veikloje?

Kaip tik šiuo metu darome pakeitimus - diegiame naują projektų valdymo programą, kuri turėtų padėti optimizuoti mūsų gamybos procesus ir palengvinti visą projektų valdymą. 

Šiuo metu diegiama nauja projektų valdymo programa, turinti padėti optimizuoti gamybos procesus.

Dėliojamos visos suinteresuotos šalys, vyksta integracija su kitomis šiuo metu veikiančiomis programomis, viso valdymo proceso adaptacija su visa programos platforma. Darbas gana intensyvus.

Kiek darbuotojų šiuo metu turi „Vakarų laivų remontas“?

Šiuo metu esame 187 darbuotojai, bet mūsų projektuose dalyvauja vidutiniškai apie 400 žmonių, nes dirba ir subrangovai. Kai įgyvendinami didieji projektai, per piką dirba gerokai daugiau žmonių.

Kiek šiuo metu remontuojate laivų?

Šiuo metu penkis. Vidutiniškai pas mus vienu metu remontuojami 5-6, o per metus suremontuojama apie 80 laivų.

Per metus bendrovėje „Vakarų laivų remontas“ suremontuojama apie 80 laivų.

Koks jums įdomiausias iš šiuo metu remontuojamų laivų?

Šiuo metu atliekame labai įdomią vieno laivo modernizaciją. Gana ilgas pasiruošimo jai etapas - tai naujų kranų fundamentų montavimas laive.

Koks didžiausias jūsų, kaip „Vakarų laivų remonto“ vadovės, rūpestis?

Užtikrinti, kad visi projektai būtų atliekami laiku ir pagal aukščiausius kokybės standartus. Laivų remonto projektai įgyvendinami be pertrūkių, mums labai svarbus laiko faktorius. 

Neretai remontas trunka keliolika dienų, dirbantys žmonės turi viską padaryti tiksliai, kad sutilptume į terminus ir padarytume darbus.

Kokia jūsų darbinė svajonė?

Kad „Vakarų laivų remontas“ būtų viena iš lyderiaujančių laivų remonto kompanijų, garsėjanti savo darbo kokybe.

Ko artimiausiu metu gali tikėtis jūsų vadovaujami darbuotojai?

Kaip ir kiekvienais metais, sudarysime sąlygas tiems, kurie pageidauja mokytis ir kelti kvalifikaciją. Diegiant naujas IT technologijas reikės papildomai pasimokyti, kad būtų galima pakelti kvalifikaciją. Artimiausiu metu bus sudarytas grafikas, parengsime naują programą ir mokysimės jos.

Kaip šeima įvertino jūsų pasirinkimą vadovauti „Vakarų laivų remontui“?

Šeima palaikė, nors ir pripažino, kad tai labai atsakingas ir daug laiko bei energijos reikalaujantis darbas. 

Pakoregavome kasdienę namų rutiną ir pradėjau dirbti. Vyro profesija taip pat yra susijusi su laivais. Juos mes abu mėgstame. Turime du vaikus: studentę ir 12 metų šeštoką.

Kaip leidžiate laisvalaikį, jeigu jo turite?

Jo daug neturiu. Mėgstu pajudėti, pasivaikščioti prie jūros su šeima. Mano hobis - knygos. Pastaruoju metu nebesakau „skaitymas“, nes jį pakeitė klausymasis, t. y. audioknygos. 

Mano poilsis - vaikščiojant klausytis knygų. Gyvybiškai yra svarbus miegas - stengiuosi rasti galimybę per parą turėti 7 valandas nepertraukiamo miego.

Mėgstate visuomeninę veiklą?

Aktyviai nedalyvauju. Bet kai esu kviečiama pabendrauti su jaunimu, kuris nežino, kur stoti, ką daryti, visada mielai dalyvauju. Taip prisidedu prie visuomeninės veiklos.

Kas jums Klaipėdos mieste patinka ir kas nepatinka?

Patinka, kad tai jūrinis miestas. Jis tuo žavingas, kad yra prie Baltijos jūros. Norėtųsi, kad mūsų mieste infrastruktūra būtų modernesnė. 

Jau matyti, kad jis atsinaujina, daug investuojama į dviračių takus, poilsio zonas. Norėtųsi, kad visa tai judėtų daug greitesniu tempu ir kad miestas turėtų savo veidą.

Labai norisi, kad Klaipėdoje būtų kuo daugiau jaunų žmonių, daugiau dėmesio švietimo įstaigoms, jų plėtrai, kad jos pritrauktų naujų gyventojų į miestą, kurie čia mokytųsi ir paskui papildytų Klaipėdos darbo rinką naujais specialistais.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder