Lietuviams kliūna Jurgitos Kierės gedulas: žmonėms atrodo, kad per greit atsitiesiau
„Laikas, be abejo, gydo. Aš meldžiausi, kad laikas eitų greičiau, ir kad nors šiek tiek būtų lengviau“, – jautriame interviu laidai „Kasdienybės herojai“ pasakoja pašnekovė. Pernai lietuvius sukrėtė žinia, kad poilsiaudamas su šeima prie upės žuvo ledo ritulio legenda, buvęs Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas Mindaugas Kieras.
Lemtingą mylimo vyro šuolį nuo lieptelio žemyn galva matė ir Jurgita, ir sūnus. Upė buvo srauni, o jis per ilgai neišnėrė iš vandens, tad moteris sako iškart supratusi, kas nutiks.
Jurgita nesitikėjo, kad tokiu skaudžiu metu ji sulauks ne tik atjautos, bet ir nuostabos ar net kritikos. Kad ji išlydėdama vyrą pasipuošė, arba kad jos gedulas ne toks tamsus, kaip turėtų būti.
„Aš suprantu, kad tai labai individualu, labai skirtinga ir nėra jokių normų bei taisyklių. Manau, kad aš laikausi šiaip neblogai. Labai džiaugiuosi, kad galiu gyventi, rūpintis vaikais ir dirbti. Nes turbūt nenorėtų mano vyras matyti manęs sulūžusios ir tiktai verkiančios. O kas tada vaikais turėtų rūpintis?“, – retoriškai klausia žinoma moteris.
Jurgita sako tik dabar supratusi, koks didžiulis skirtumas auginti vaikus poroje, ir vienai, kai nėra į ką atsiremti ir paprašyti pagalbos. Tačiau neslepia – didelis jos ir Mindaugo per gyvenimą užgyventas turtas – socialinis ratas. Netikėtai žuvus vyrui, draugai ir bičiuliai padėjo kuo tik galėjo – tvarkė namus, prižiūrėjo automobilį, ir tiesiog buvo šalia.
„Visada buvome žmonių žmonės, ir sunkiomis akimirkom to nenusipirksi už jokius pinigus“, – sako pašnekovė. Mindaugas žuvo vos dieną prieš jų sūnui pradedant lankyti pirmą klasę. Jurgita neslepia – ne visi pedagogai sugebėjo tinkamai reaguoti į tokią situaciją. „Buvo iššūkių. Galvoju, kad buvo tos empatijos trūkumas. Visi galvoja, kad pareikš užuojautą, ir važiuojam toliau. Bet iš tikrųjų, tiesiog turi įvertinti individualiai tokią situaciją.
Pastebėjau, kad už savaitėlės ar dviejų visi viską pamiršo. Prasidėjo spaudimas, pastabos. Ir aš supratau, kad neturi taip būti. Nes aš mačiau, koks dukros Marcelės mokykloje Švedijoje buvo dėmesys. Ją visiškai nuėmė nuo mokslo pusei metų, visiškai nespaudė.
Nes ką supratau, kad tas spaudimas labai kenkia psichologiškai. Tu bandai nepalūžti tiktai, o tave iš visų pusių spaudžia, reikalauja. Taip tu gali ir neatlaikyti bei visiškai sulūžti. Nes iš esmės tas žmogus nepajėgus susitvarkyti su sudėtingomis užduotimis“, – pastebi Jurgita.
Visas „Kasdienybės herojai“ laidas žiūrėkite pirmadieniais 21 val. per Delfi TV ir visada portale „Delfi“.
Rašyti komentarą