Maslobojevas prabilo apie brolio netektį: atskleidė, kodėl dabar gyvena už du

Iš Klaipėdos kilęs S. Maslobojevas, dar žinomas kaip Kuvalda, yra Lietuvos boksininkas, kikboksininkas ir mišrių kovos menų kovotojas. 

Praėję metai jam buvo dviprasmiški. Džiugu tai, kad pavyko susigrąžinti stipriausios pasaulyje kikbokso organizacijos „Glory“ čempiono diržą. Kovoje dėl jo S. Maslobojevas ketvirtame raunde įveikė Tariką Khbabezą iš Maroko.

Tačiau vos po kelių mėnesių „Glory“ organizacija pranešė apie sportininko organizme aptiktą draudžiamą medžiagą, kurią parodė teigiamas dopingo testas. Kadangi jis visada buvo kovotojas, kuriam svarbi sveikata, švarus sportas ir sąžiningas žaidimas, Sergejus ėmėsi tirti savo visus vartojamus papildus. Galiausiai nepriklausomos laboratorijos testas parodė, kad jo organizme nėra jokių draudžiamų medžiagų.

Apie šią situaciją S. Maslobojevas prabils ir sekmadienio laidoje, kalbėdamasis su laidos vedėja Kristina Rimiene.

„Kaip sportininkui tau yra reikalingas įvertinimas. Ir jeigu tu to įvertinimo negauni arba, atvirkščiai, netgi būni pasmerktas, tai yra didžiausias košmaras, kuris gali apskritai nutikti sportininkui. Kai tapau numeris vienas pasaulyje, susirinkome daiktus ir išskridome į Tailandą. Po dienos atostogų ryte gerdami kavytę gavome žinutę: „Sveiki..., dopingo testas teigiamas“, – prisimins Sergejus.

Kaip teigs sportininkas, iš pradžių ėmė juokas, nes jis negalėjo patikėti, jog ši žinutė yra reali informacija. Tačiau paskambinęs pasiaiškinti suprato, jog jo kraujyje iš tikrųjų neva rasta draudžiamos medžiagos.

„Plius ta medžiaga, kuri buvo rasta, man, jeigu aš ją būčiau vartojęs, būtų pakišusi koją, nes ji būtų užpumpavus raumenis, aš greitai pavargčiau, būčiau lėtesnis, nebūtų net tokie aštrūs smūgiai. Aš svorio nenusimesčiau, nes ji skirta svorio auginimui, o man reikia po 10 kilogramų numesti iki varžybų. Iš viso logikos jokios nėra. Patikrinau papildus, viskas švaru“, – tikins kikboksininkas.

Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai vyko tyrimai, Sergejų palaikė šeima ir vaikai. Jis ne kartą yra minėjęs, jog nori, kad jo vaikai juo didžiuotųsi. O laidoje jis prisimins akimirką, kai stipriai apsikabino su vyresniu sūnumi Ramiru.

„Buvo, na, stiprus labai momentas. Aš jaučiau jo nuoširdų palaikymą ir jausmą, kad jis supranta“, – šiltai kalbės S. Maslobojevas.

Sportininkas aiškiai bando savo sūnums Ramirui ir Raonui įdiegti, jog kovos sportas yra būtinas.

„Sakau, kad kiekvienas vyras privalo praeiti kovos menus. Aš manau, kad turi mokėti ir apsiginti, ir moterį apginti, ir disciplinuotas būti, ir pastovėti už save, už savo artimuosius. Turi turėti bazines žinias“, – dėstys vyras ir pridurs, jog palaikys savo vaikus, kad ir ką jie bepasirinktų.

Tačiau Sergejus pripažins, jog pats ne visada susilaukdavo palaikymo dėl savo sportininko karjeros. Jis prisimins etapą Norvegijoje, kai buvo paragintas tėvų ir tuometinės draugės išbandyti „normalaus žmogaus“ gyvenimą, dirbant įprastą darbą nuo pirmadienio iki penktadienio.

„Aš buvau sutikęs jį pabandyti. Bandžiau beveik metus. Tačiau supratau, kad einu į dugną. Prarandu save, visų pirma, kad aš tampu nebe aš. Ir čia yra baisiausia, kai žmonės praranda savo identitetą dėl to, kad įtiktų kitiems“, – sakys jis.

Vis dėlto tėvų noras buvo grįstas gerais tikslais, kadangi šeima buvo patyrusi skaudžią Sergejaus brolio netektį dėl nelaimingo atsitikimo. Turbūt dėl to tėvai norėjo, kad kitas jų sūnus rinktųsi saugesnį gyvenimo būdą.

„Brolis nuskendo, kai aš buvau dar vaikas, dar nėjau į mokyklą. Jis man visada buvo pavyzdys, labai jį mylėjau, sekiau juo. Vyresnėje paauglystėje, kai man jau buvo 20-imt, būdavo tie vakarai, kai vakarėliuose išgerdavau, grįždavau namo, eidavau miegoti ir viduryje nakties atsibudęs pradėdavau verkti, kriokti. Širdį taip skaudėdavo, suspausdavo, nes taip brolio trūkdavo... Akyse matydavau jį ir suprasdavau, kaip jo trūksta, ir kaip norėčiau, kad jis būtų šalia“, – jautriai pasakos Sergejus.

Po brolio laidotuvių tėtis jam pasakė, kad dabar jis turi gyventi už du. „Tai mane labai motyvavo. Iš tikrųjų, aš viską darau už du. Tas darbas, kurį atlikinėjau, dariau už du. Ilsėjausi už du. Man tai buvo įskiepyta“, – tikins S. Maslobojevas.

Galiausiai jis pripažins, kad nemėgsta pergalių. Tai iš pirmo žvilgsnio skambės keistai.

„Man nepatinka pergalės. Aš niekada nešvenčiu pergalių. Vienintelis dalykas, ko aš baisiausiai nekenčiu, tai yra pralaimėti“, – rėš jis.

Taip pat laidoje jis prabils apie savo sužadėtuves su stiliste Santa Misenyte. Iš pradžių norėjęs jai pasipiršti bokso ringe, galų gale tai padarė rūbinėje, nes moteris tokią ceremoniją įsivaizdavo privačioje aplinkoje. Prabils ir apie vestuves, kurių datos dar teigs nežinantis.

„Iš viso buvo idėja gal dviese nuvažiuoti kažkur su liudininkais, susirašyti, apsimainyti žiedais, grįžti ir viskas, ir gyventi toliau savo gyvenimus“, – svarstys jis.

Tačiau kaip galiausiai nuspręs pora, parodys laikas.

„Floristiniame deserte“ – kompozicija su daržovėmis

Vos prieš keletą dienų pasitikome Naujuosius metus. Floristikos dizainerė Kristina Rimienė teigs tikinti, jog daugelis iš mūsų sau linkėjome įvairių dalykų. Bet, ko gero, vienas iš jų buvo mesti svorį, susilaikyti nuo tokio gausaus valgymo, šventimo. 

Todėl ir floristinis desertas šįkart bus sukurtas iš... daržovių!

Išvysite lėkštę žaliai baltų daržovių. Tai ir Briuselio kopūstai, šparaginės pupelės, baltieji Shimeji grybai, pankolis ir anonos vaisius. Iš gėlių bus baltieji anturiai, nuostabūs „Moments“ anturiai ir eukaliptas.

Kristina dekoruos žvakidę, kuri bus stalo dekoracija. Ji pasinaudos kenzanais. Tai yra japoniškos gėlių kompozicijos ikebanos pagrindinė priemonė, dygiosios adatos, skirtos gėlėms tvirtinti į indą. Kenzanas pagamintas iš sunkaus švino plokštės su žalvarinėmis adatomis, į kuriuos tvirtinami gėlių kotai.