Iš Klaipėdos kilusi, anksčiau užsienyje dirbusi moteris dabar džiaugiasi, kad gali ramiai džiaugtis gausybės augintinių draugija.
O viskas prasidėjo prieš 10 metų, kai atsikėlė į vienkiemį ir įsigijo 14 avių.
Violetos vyras Gavin kilęs iš Anglijos. Tad, kai ji viešėdavo vyro gimtinėje, ją labai žavėdavo ten besiganantys avių būriai.
„Mūsų namas dar net nebuvo baigtas, kai pastatėme avinams tvartą“, - prisiminusi juokėsi Violeta.
Moteris tikino, kad avis augina tik dėl grožio.
„Jie mums kaip vaikai“, - paaiškino.
Tiesa, vienais metais bandė kirpti avims vilną, tačiau pamačiusi, kiek šis darbas reikalauja pastangų, šio sumanymo atsisakė.
Per 10 metų būta visko. Vienos avys atsivedė vaikų, kitos nudvėsė. Dabar Violetos kieme jų tingiai vaikšto 8.
„Jos sekioja paskui mane kaip šunys“, - juokėsi šeimininkė ir tikino, kad visos jos turi vardus.
Žinoma, būna gaila, kai kuris nors iš augintinių pasiligoja ir nudvesia.
„Dar dabar prisimenu, kaip visą savaitę verkiau, kai mano mylimas avinas padvėsė“, - prisiminė moteris.
Netrukus avims į kompaniją Violeta atvedė ir keletą ponių. Kadangi šalia jos sodybos vieno žirgyno savininkas gano nemenką ponių būrelį, Violeta nusprendė, kad ir jai praverstų tokia draugija. Dabar ji turi 4 ponius.
Pamažu keturkojų draugiją papildė ir sparnuočiai: antys, iš Vokietijos parodos atvežtos vištos, išskirtiniai karališkieji balandžiai. Daugelis paukščių Violetos namuose turi visišką laisvę, vaikšto ar skrenda, kur nori, bet visada sugrįžta pas šeimininkę.
Violeta juokėsi, kad pastaraisiais metais ją apsėdo dar viena liga - meilė triušiams.
„Man dabar triušių pirkimas - tas pats kas kitiems atostogos. Aš juk niekur ilgam negaliu išvykti, turiu prižiūrėti savo augintinius. Tad kai išsiruošiu kur nors į parodą pirkti triušių, man ta išvyka kaip atostogos, nes važiuojam į parodas ne tik Lietuvoje, bet ir į Rygą, Taliną“, - pasakojo „Triušių namų“ steigėja.
Jos vyras jūreivis, tad Violeta dažnai būna viena, todėl džiaugiasi, kad turint tokią kompaniją jai niekada nebūna vieniša.
„Atsikeliu ir pirmu taikymu pas triušius. Man tai neatrodo kaip darbas. Vienas malonumas“, - tikino pašnekovė.
Moteris stebėjosi, kad triušiai labai daug valgo ir pasakojo, kad morkų ir kopūstų jiems sušerianti tonomis. Nieko stebėtino, nes dabar jos ūkyje auga 70 triušių. Suprantama, vardų triušiams šeimininkė net nesvarstė suteikti.
„Bet neįsivaizdavau, kad triušiai toks brangus malonumas. Išleidžiu jiems tūkstančius. Už tas lėšas būčiau dar vieną traktorių įsigijusi. Tačiau tas malonumas, kurį jie suteikia - neįkainojamas. Man jie duoda visišką ramybę. Niekada nepasigailėjau, kad juos įsiveisiau“, - kalbėjo šeimininkė.
Violeta turi ūkininko pažymėjimą. Nuo šių metų ji pradėjo vykdyti ir edukacijas, kad nors kiek pasidengtų išlaikymui skirtos išlaidos.
„Tai tikrai nėra verslas, nes iš to uždirbti nieko neišeis. Ką susirenku, viską išleidžiu gyvulių maistui“, - pasakojo moteris ir džiaugėsi, kad „Triušių namus“ jau aplankė ne vienos mokykos ir darželio auklėtiniai. Taip pat yra ir norinčiųjų švęsti vaikų gimtadienius sykiu su gyvūnais.
„Aš ir pati turiu aštuonmetį anūką Emilį. Jam irgi labai patinka mane aplankyti ir pasidžiaugti gyvūnėliais“, - kalbėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, kodėl ūkio pavadinime akcentuojami triušiai, o ne avys, nes jos buvo pirmieji gyvūnai, Violeta juokėsi, kad pavadinimo ilgai galvoti neteko.
„Kas į galvą šovė, taip ir pavadinau. Pamenu, pernai man sukako 50 metų ir pradėjau galvoti, kad reikėtų kaip nors savo ūkį paviešinti. Vieną dieną su traktoriumi pjaudama žolę viską ir padariau - pavadinimą sugalvojau ir viską į feisbuką sukėliau. Viskas vyko ekspromtu. Aš į gyvenimą žiūriu lengvai“, - atviravo pašnekovė.
Violeta kilusi iš Klaipėdos. Tačiau ji turėjo kaime gyvenančius senelius, tad meilė gyvuliams ją lydi nuo pat vaikystės.
„Paauglystėje grėbdavome pas senelius šieną, tad ir dabar pati be jokių problemų susigrėbiu visą šieną avims ir triušiams. Man nėra jokių problemų ir su traktoriumi dirbti ar su trimeriu žolę pjauti“, - kalbėjo šeimininkė.
Moteris anksčiau dirbo platformose, tad kas dvi savaites reikėdavo skraidyti į užsienį, todėl dabar visai džiaugiasi, kad pagaliau gali gyventi sėsliai su savo gyvūnais.
„Man dabar jau geriausia būti savo namuose. Patinka būti vienai pačiai ramybėje. Aš esu gamtos žmogus“, - tikino gyvūnų augintoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą