Mirė garsi Latvijos rašytoja Nora Ikstena – romano „Motinos pienas“ autorė

Plačiausiai žinomas N.Ikstenos kūrinys – romanas „Motinos pienas“, 2015 metais išleistas serijoje „Mes. Latvija, XX amžius“. Rašytoja yra parašiusi septynis romanus, taip pat kelių novelių rinkinių, biografijų ir esė autorė.

N.Ikstena pelnė reikšmingų tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų, tarp jų – Latvijos metų literatūros premiją ir Kultūros meistriškumo apdovanojimą. Jos kūriniai buvo ekranizuoti ir adaptuoti teatrui.

Rašytoja gimė 1969 metų spalio 15 dieną Rygoje.

1992 metais N.Ikstena baigė Latvijos universitetą, įgijo latvių filologijos išsilavinimą. 1994–1995 metais ji studijavo anglų kalbą ir literatūrą Misūrio valstijoje esančiame Kolumbijos universitete, rodo LETA archyvo duomenys.

Savo literatūrinį kelią N.Ikstena pradėjo parašiusi prieškario rašytojos ir politikės Annos Rūmanės-Ķeniņos biografiją, vėliau išleido du apsakymų rinkinius.

Ji taip pat yra biografinių knygų apie Brunį Rubesą, Viją Vėtrą ir Mārą Zālītę autorė. Rašytoja publikavo romanus „Gyvenimo šventė“ (1998) ir „Mergelės mokymas“ (2001).

2004 metais pasirodė apsakymų rinkinys „Gyvenimo istorijos“, kuris žymėjo posūkį nuo ankstesnio, labiau rafinuoto autorės rašymo stiliaus.

2006 metais, bendradarbiaudama su poetu Imantu Ziedoniu, Ikstena parašė biografinį kūrinį „Neapibrėžtumas buvo“ – netradicinį ir emociškai intensyvų bandymą rekonstruoti iškilaus rašytojo vaikystės prisiminimus.

Už šią knygą Nora Ikstena buvo apdovanota Baltijos Asamblėjos premija, Latvijos metų literatūros apdovanojimu ir laikraščio „Diena“ Metine kultūros premija.

Rašytoja taip pat yra dviejų esė rinkinių autorė: „Sīlis spogūļstiklā“ (2006) ir „Šokolādes Jėzus“ (2009). 2009 metais pasirodė jos romanas „Amour Fou, arba Klaidinga meilė 69 eilutėse“, pagal kurį režisierius J.J.Gillingeris 2010 metais pastatė spektaklį „Amour Fou“ Dailės teatre. Tais pačiais metais kartu su Vokietijoje gyvenančiu gruzinų kilmės rašytoju Levanu Beridze ji parašė pjesę „Filiparija“.

Romanas „Gyvenimo šventė“ buvo išverstas į estų, danų ir švedų kalbas. Novelė „Elzos Kugos senatvės beprotybė“, išversta Margaritos Gailītės, buvo įtraukta į prozos antologiją „Best European Fiction 2011“.

N.Ikstenos kūriniai išversti į anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, estų, lietuvių, makedonų, danų, švedų, gruzinų, hindi ir italų kalbas.

Rašytoja aktyviai dalyvavo formuojant Latvijos kultūros politiką.

Didžiulė netektis Latvijos literatūrai

Latvijos Rašytojų sąjungos pirmininkas Arnas Jundzė Latvijos radijui teigė, kad N.Ikstenos mirtis yra didžiulė netektis, kuri Latvijos literatūroje bus jaučiama dar ilgai.

„Atvirai pasakius, net sunku rasti žodžių. Tai baisi netektis, kurią Latvijos literatūra jaus ilgą laiką, nes Nora stebino savo neįtikėtinu darbštumu. Dabar net imu galvoti, kad ji tiesiog sudegė rašydama – pažvelgus į jos bibliografiją, matyti ne tik knygų gausa, bet ir jų įvairovė.

Ji visa tai mums atidavė labai nesavanaudiškai. Skaitytojai jos kūrinius skaitys dar ilgai, tačiau rašytojų likimas šiuo požiūriu dažnai būna žiaurus – kūryba kartais atima ir pačią gyvybę.

Mano nuomone, Nora buvo ryškiausia šių dienų Latvijos rašytoja, labiausiai pasaulyje žinoma. Tai, kad jos nebebus, yra labai liūdna ir skaudu – iš esmės ji dar turėjo rašyti ir rašyti“, – sakė A.Jundzė.

Užuojautą rašytojos artimiesiems ir jos talento gerbėjams pareiškė ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Tuo metu ministrė pirmininkė Evika Siliņa („Naujoji Vienybė“) pabrėžė, kad Noros Ikstenos kūryba jai buvo artima ir asmeniškai.

„Ji – viena ryškiausių šiuolaikinių Latvijos rašytojų, kurios kūriniai man taip pat labai artimi. Tai sąžiningas ir stiprus palikimas tiems, kurie patys nepatyrė karo siaubų, bet augo sovietinio nuasmeninimo laikais“, – sakė E.Siliņa.