Plungėje gimusio L.Tamkvaičio vaikystė prabėgo Klaipėdoje. Dar būdamas moksleiviu 1960 metais jis su savo vyresniuoju broliu Jonu susidomėjo vandens sportu – abu pradėjo kelti bures Kuršių mariose.
Netrukus Smiltynėje įsikūręs „Žalgirio“ sporto draugijos jachtklubas tapo antraisiais namais ir jauniausiam broliui Sauliui.
Broliai Tamkvaičiai, buriuodami sportinėmis jachtos „E“, „Finn“, „Drakon“, „Katamaran-B“, „Tempest“, „FD“, daug metų skynė laurus šalies regatose: Linas tapo Lietuvos čempionu „Skrajojančio olando“ jachtų klasėje (1977), vicečempionu jachtų klasėje „470“ (1975). Sovietų Sąjungos Tautų spartakiados buriavimo regatoje jachtų „Tempest“ klasėje užėmė aštuntąją vietą.
Neatsiliko ir Saulius – net 11 kartų iškovojęs Lietuvos čempiono titulą jachtų „Finn“ klasėje, jis nugalėjo ir SSRS jaunių pirmenybėse.
Tuomet, lyg meteorai įskrieję į SSRS buriavimo elitą, dažniausiai prieinamą tik maskviečiams ir leningradiečiams, broliai Tamkvaičiai įrodė, jog ir Lietuvos atstovai gali kaip lygūs varžytis su funkcionierių globojamais Rusijos sporto autoritetais.
Baigę aktyviai sportuoti broliai burių nepadžiovė – iš olimpinių klasių jachtų persėdo į kreiserines.
Lino vedamos jachtų „Galvė“, „Fortūna“, „Viktorija“ įgulos ne kartą šventė pergales Kuršių marių regatose. „Galvei“ Vokietijoje laimėjus prestižinę Varnemiundės regatą (1982), Linas ir Saulius Tamkvaičiai vieni pirmųjų Lietuvos buriavimo sporte tapo tarptautinės klasės meistrais.
L.Tamkvaitis 1973 m. Vilniaus universitete baigė Matematikos ir mechanikos fakultetą. Padirbėjęs įvairių įmonių ir organizacijų skaičiavimo centruose, 1988 m. pakviestas į LTSR Kūno kultūros ir sporto komitetą – rūpinosi buriavimo, alpinizmo, šuolių nuo tramplyno, vandens slidžių sportą.
Atkūrus tarpukariu veikusią Lietuvos buriuotojų sąjungą (LBS), jai vėl įsiliejus į Tarptautinę buriavimo federaciją, L.Tamkvaitis ėjo LBS valdybos pirmininko, generalinio sekretoriaus (1990–2007) pareigas.
Kaip Trenerių tarybos pirmininkas ir Kvalifikacinės komisijos sekretorius, jis kone visų olimpinių žaidynių regatose akylai stebėjo Lietuvos buriavimo rinktinių startus.
Aistringas buriuotojas L.Tamkvaitis su jūra niekada neatsisveikino, su savo bičiuliu Valdemaru Vizbaru jachta „Rėja“ 2004 m. netgi nuskriejo iki Reikjaviko.
Šie vyrai – pirmieji lietuviai, nuburiavę iki Islandijos krantų.
Okeaniniu buriavimu susižavėjęs Linas kitąmet jachta „Liberty“ perplaukė Atlanto vandenyną maršrutu Niujorkas-Lisabona.
Vėliau jis dalyvavo Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui skirtoje jachtos „Ambersail“ odisėjoje aplink Žemės rutulį (2008–2009).
L.Tamkvaitis džiaugėsi, kad bene pavojingiausiame šios lietuvių buriuotojų kelionės aplink pasaulį etape (Ušuaja-Berisas-Montevidėjas-San Paulas) jam pavyko pasisveikinti su piečiausia Lotynų Amerikos žemyno vieta – jūrininkų Everestu pramintu Horno kyšuliu. Kitame žygio etape (Majamis-Niujorkas-Bostonas-Halifaksas) jam buvo patikėtos „Ambersail“ kapitono pareigos.
Tąkart bene labiausiai jaudinosi L.Tamkvaičio žmona Vida, nes medikai, prieš kelionę ištyrę sutuoktinio sveikatą, jam nepatarė galynėtis su nuožmiais Horno vėjais – paaiškėjo, kad jis jau buvo patyręs vieną infarktą.
Linas chirurgų globoje atsidūrė likus metams iki „Tūkstantmečio odisėjos“.
Po širdies šuntavimo operacijos L.Tamkvaitis, gavęs medikų pažymą, kad gali buriuoti, su savo bendražygiais įveikė visus kelionės palei Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynus sunkumus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą