Ema Carey iš Australijos siekė didelių permainų savo gyvenime - pažymėti svajonių sąrašą, kai Šveicarijos Alpėse nusprendė šokti su parašiutu.
Tačiau ši svajonė netrukus virto siaubu - praėjus vos kelioms akimirkoms po iššokimo iš lėktuvo.
Vos tik Ema paliko saugų lėktuvą, kažkas sutriko su ją ir instruktorių gabenusiu parašiutu, ir jie abu sparčiai skrido link žemės.
Nors nuskrido 4,5 km, Ema išgyveno kritimą, tačiau buvo paralyžiuota žemiau juosmens ir jai buvo pasakyta, kad tikriausiai niekada nebegalės vaikščioti.
Visą laiką Ema buvo sąmoninga, todėl tą dieną ir siaubingą įvykį ji prisimena visiškai aiškiai.
Ji pasakojo "Sunrise": "Aš nepraradau sąmonės. Todėl prisimenu kritimą, nusileidimą, akimirką, kai supratau, kad esu paralyžiuota - viską.
Pirmas dalykas, kurį pajutau, kai atsitrenkiau į žemę, buvo nepakeliamas skausmas visame kūne. Nežinojau, iš kur jis atsirado, niekada anksčiau nebuvau jautusi nieko panašaus."
Buvo iškviestas gelbėtojų sraigtasparnis, kuris nugabeno Emmą ir jos instruktorių, kuris, laimei, taip pat liko gyvas, į ligoninę, kur jai buvo atlikta nugaros ir sulaužyto dubens operacija.
Ema pasidalijo, kad prisimindama šį siaubingą įvykį ji moka būti dėkinga už gyvenimą. Moteris sakė, kad manė, jog jai liko gyventi tik dešimt sekundžių, ir tai pakeitė jos požiūrį į viską.
Ji pasidalijo: "Žinau, koks tai jausmas. Pagalvoti, kad man liko gyventi tik dešimt sekundžių, o dabar aš turiu likusį gyvenimą, kad ir koks jis būtų, todėl manau, kad iš tikrųjų labai gerai turėti tokį prisiminimą, nes jis padeda man būti dėkingai.
Nuo to laiko gyvenimas tikrai pasikeitė, be to, jaučiu, kad kiekviena diena nuo tos dienos yra papildomas laikas, kurį galiu gyventi, todėl turiu tai švęsti."
Nors Emmai buvo pasakyta, kad ji bus paralyžiuota, ji pradėjo atgauti kojų pojūčius ir pamažu mokosi vaikščioti.
Po šio siaubingo įvykio Ema apie savo patirtį parašė knygą "Mergaitė, kuri nukrito iš dangaus".
Ji papasakojo apie savo nuostabų pasveikimą ir tikisi, kad tai įkvėps kitus nelaikyti gyvenimo prideramu.
Ji pažymėjo: "Manau, kad kritimo prisiminimas, nors ir išgyvenau labai traumuojantį įvykį, man labai padėjo, nes patyriau gilų užuojautos jausmą, kad man liko neilgai gyventi ir kiek daug dar noriu nuveikti.
O kai išgyvenau, nors buvau paralyžiuota ir viskas buvo labai sunku, jaučiausi labai laiminga, kad vis dar esu čia."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą