Tai universali gelbėjimo pajėga, kuri skuba ten, kur reikia pagalbos – ar tai būtų kraupi avarija, ar cheminis pavojus, ar kurioziška situacija su įstrigusiu balandžiu.
Apie Kėdainių ugniagesių kasdienybę, emocinę naštą, modernią techniką ir tai, kodėl ugniagesiai kartais jaučiasi lyg veiksmo filme, atvirai pasakoja Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.
Gaisrai – tik dalis kasdienybės
Visuomenės akyse ugniagesys gelbėtojas dažniausiai yra herojus su vandens švirkštu rankose, kovojantis su atvira liepsna. Tačiau realybė yra kur kas spalvingesnė ir sudėtingesnė.
2024-ieji metai Kėdainių tarnybai buvo kupini iššūkių – atlikta daugiau nei 360 įvairiausių darbų. Nors gaisrų gesinimas išlieka prioritetine veikla, tarnybos funkcijos išsiplėtė taip plačiai, kad pareigūnai turi būti pasiruošę bet kam.
„Mes jau tapom tokia universali tarnyba, kuri ne tik gesina gaisrus, bet ir atlieka įvairius kitus gelbėjimo darbus. Ir iš tų 360-ies darbų, buvusių 2024 metais, didesnė pusė yra gaisrai, o kitoje pusėje yra labai įvairių kitų darbų“, – pasakoja A. Eidimtas.
Kėdainių PGT viršininkas pabrėžia, kad gelbėjimo darbų spektras nuolat plečiasi. Tai pagalba specialiosioms tarnyboms (policijai, greitajai medicinos pagalbai), sudėtingi darbai po eismo įvykių vaduojant prispaustus žmones, gelbėjimo operacijos vandenyje. Tačiau pasitaiko ir specifinių, cheminių pavojų reikalaujančių iškvietimų.
„Būna ir tokių įdomesnių iškvietimų, tokių, kaip demerkurizacija, kuomet surenkame gyvsidabrį. Per 2024-uosius metus turėjome keturis tokio tipo iškvietimus“, – statistiką vardija tarnybos vadovas.
Katinas variklyje ir balandis sienoje
Tačiau gyvsidabrio surinkimas, nors ir pačių ugniagesių priskiriamas prie retesnių ir įdomesnių iškvietimų, visgi yra savotiškai standartinė procedūra.
Ypatingai lyginant su kai kuriais kitais iškvietimais, kuriuos gauna gelbėtojai. A. Eidimtas, peržvelgdamas pastarųjų metų įvykius, prisimena keletą nestandartinių gelbėjimo operacijų, kurios baigėsi laimingai ir sukėlė šypsenas.
„Kažkada buvo tokia situacija, kad buvo gautas pranešimas, jog jau antra diena gatvėje po automobilio kapotu įlindęs katinas.
Pats jis neišlenda ir savininkė bijo kurti automobilį, nes bijojo katiną sužeisti. Ir ji ieškojo pagalbos“, – pasakoja viršininkas.
Tokiais atvejais ugniagesiai tampa mechanikais ir gyvūnų gelbėtojais viename.
„Atvyko mūsų priešgaisrinė tarnyba ir įvairiomis parankinėmis priemonėmis mes tą katinėlį išlaisvinom iš variklio skyriaus ir viskas baigėsi gerai“, – sėkmingą operacijos baigtį prisimena A. Eidimtas.
Dar keistesnis nutikimas įvyko viename iš Kėdainių prekybos centrų. Pasirodo, pagalbos gali prireikti ne tik naminiams, bet ir laukiniams paukščiams, kurie patenka į spąstus urbanistinėje aplinkoje.
„Visai neseniai vienoje iš parduotuvių buvo tarp lentynų įstrigęs balandis, blaškėsi ten, burkavo. Iškvietė mus, atvykome ir radome, kad tarp plastikinės sienos konstrukcijų buvo užstrigęs balandis“, – pasakoja pareigūnas.
Ši situacija reikalavo kruopštumo, kad nebūtų sužalotas paukštis ir padaryta kuo mažiau žalos turtui.
„Su įvairiomis priemonėmis konstrukcijos buvo atardytos ir paukštis išlaisvintas, paleistas į laisvę.
Taigi akivaizdu, kad tų nestandartinių iškvietimų ir tokių pačių sprendimų reikia kartais priimti ir stengiamės į tokias situacijas pažiūrėti gana kūrybiškai“, – apie būtinybę improvizuoti kalba A. Eidimtas.
Kėdainių PGT viršininkas pabrėžia, kad gelbėjimo darbų spektras nuolat plečiasi. Tai pagalba specialiosioms tarnyboms (policijai, greitajai medicinos pagalbai), sudėtingi darbai po eismo įvykių vaduojant prispaustus žmones, gelbėjimo operacijos vandenyje. Tačiau pasitaiko ir specifinių, cheminių pavojų reikalaujančių iškvietimų.
Kaip pridegę puodai kėdainiečius gąsdina
Kėdainiuose, veikiausiai kaip ir visoje Lietuvoje, egzistuoja gana dažnas iškvietimas dėl… pridegusių puodų. Nors iš šono tai gali atrodyti kaip nereikšmingas įvykis, pareigūnams tai visada yra potencialaus gaisro signalas.
Dūmų detektoriai atlieka savo darbą, tačiau sureaguoti reikia žaibiškai.
„Šiaip ar taip tai jau galimas gaisro šaltinis. Dar jei ne pirmame aukšte situacija būna, tai keliame kopėčias, žiūrime, kad dūmų pilna virtuvė, puodas prisvilęs jau dega“, – dažną scenarijų nupasakoja pašnekovas.
Svarbu tai, kad ir kokia smulkmena atrodytų prisvilęs puodas, jei buto šeimininko namie nėra arba jis neatsiliepia į ugniagesių kvietimą, jiems iškyla dilema – laužti duris ar langą ir padaryti materialinę žalą, ar bandyti patekti į namus kitaip?
„Langai uždaryti, šeimininkas neatsiliepia, o maistas dega jau. Kaip ir langą reiktų laužt, bet kartu gaila dėl tokio dalyko langą laužti… Kažkaip kitaip visada pirmiausia stengiamės į butą patekti.
Ne toks retas atvejis yra, kai mums palei langus dirbant iš kito aukšto kaimynai išgirsta triukšmą ir padeda surasti pridegusių puodų šeimininkus.
Dažnai jie būna pamiršę gaminamą maistą ir nuėję pas kaimynus užsišneka, o grįžta tik jau kai gaisrininkų komanda palei jo langus ir duris išsirikiavusi stovi.
Tai tokiais atvejais viskas baigiasi sėkmingai, bet, aišku, būna, kad laukti negalime ir tenka priimti kitokius sprendimus“, – pasakoja A. Eidimtas.
„Mes labai džiaugiamės prieš beveik dvejus metus gautu gaisriniu automobiliu, kuris atvyksta pirmasis į įvykius ir atsiveža 6 tūkst. litrų vandens.
Tai čia yra labai stipri parama ugniagesiams gaisro gesinimui – turėti tiek vandens gaisro pradžioje“.A. Eidimtas
Moderni technika keičia žaidimo taisykles
Sėkmingą gelbėjimo darbų eigą užtikrina ne tik pareigūnų sumanumas, bet ir techninis aprūpinimas. Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba džiaugiasi atsinaujinusiu automobilių parku, kuris leidžia į gaisravietę atsigabenti didelį kiekį vandens – kritiškai svarbų veiksnį pradinėje gaisro stadijoje.
„Mes labai džiaugiamės prieš beveik dvejus metus gautu gaisriniu automobiliu, kuris atvyksta pirmasis į įvykius ir atsiveža 6 tūkst. litrų vandens.
Tai čia yra labai stipri parama ugniagesiams gaisro gesinimui – turėti tiek vandens gaisro pradžioje “, – akcentuoja viršininkas.
Palyginimui, senesnės kartos automobiliai dažnai veždavo kur kas mažiau vandens, todėl tekdavo skubiai ieškoti hidrantų ar vandens telkinių.
Dabar, turint dar ir antrąjį automobilį su 3 tūkst. litrų vandens talpa, pirmieji veiksmai gaisravietėje tampa itin efektyvūs ir adekvatūs ugnies mastui.
Tačiau vanduo ir žarnos – tik dalis arsenalo. Šiuolaikiniai ugniagesiai į pagalbą pasitelkia aukštąsias technologijas. Dronai ir termovizoriai tapo neatsiejama darbo dalimi.
„Turime ir dronų, jie keliami tam, kad iš aukščiau būtų galima pasižiūrėti gaisro specifiką, rasti jo kilimo vietą, stebėti, kaip jis plinta, kuria kryptimi, ir pagal tai galime geriau susidėlioti darbų planą“, – aiškina A. Eidimtas.
Ypač didelę reikšmę turi termovizinė įranga. Ji leidžia matyti tai, kas nematoma plika akimi – karščio židinius sienose, kaminuose ar net ieškoti dingusių žmonių.
Ši įranga nepakeičiama ir paieškos operacijose, sako pareigūnas: „Dar praėjusį mėnesį ieškojome dingusio žmogaus. Naudojome ir droną, ir termovizorius nakties metu, ir jie mums padėjo tą žmogų surasti“.
A. Eidimtas neslepia, kad kartais gelbėjimo darbai iš šono iš tiesų primena gerai surežisuotą veiksmo filmą. Tik veikiausiai dramos mažiau, nes vietos emocijoms ugniagesių darbe nėra – pirmiausia reikia dirbti, gelbėti žmones ir turtą, sprendimai turi būti priimti logiški ir šaltu protu, o komanda turi dirbti kaip laikrodis. Aut. past.
Kaip veiksmo filme: gaisras daugiabutyje
A. Eidimtas neslepia, kad kartais gelbėjimo darbai iš šono iš tiesų primena gerai surežisuotą veiksmo filmą. Tik veikiausiai dramos mažiau, nes vietos emocijoms ugniagesių darbe nėra – pirmiausia reikia dirbti, gelbėti žmones ir turtą, sprendimai turi būti priimti logiški ir šaltu protu, o komanda turi dirbti kaip laikrodis.
Drama, tiesa, tuo metu vyksta gelbėjamųjų gyvenimuose…
Bene geriausiai Kėdainių ugniagesių profesionalumą ir komandinį darbą iliustruoja neseniai įvykęs gaisras daugiabutyje.
Situacija buvo įtempta: dūmai veržėsi į laiptinę, gyventojai panikavo, krūva smalsuolių būriavosi kieme filmuodami. Tačiau ugniagesių veiksmai buvo tikslūs ir gerai koordinuoti.
„Aišku, žmonių daug, didžiulis chaosas, dūmai rūksta laiptinėje iš kiekvieno aukšto. Kieme stovi krūva žmonių, žiūri, filmuoja, aptarinėja, kas vyksta.
O komanda daro savo darbus: vienas įbėgo į laiptinę, kitas tempė magistralinę liniją, vairuotojai iš karto griebė, prijungė vandens padavimo žarną, dar kitas pareigūnas paėmė ventiliatorių, iš karto viršuje laiptinėje esantis ugniagesys atidarė langą, paleido ventiliatorių.
Visi darbai nė sekundei nebuvo sustoję, visi tiksliai žino, ką daryti, veiksmai buvo maksimaliai sukoordinuoti“, – komandos darbu džiaugiasi viršininkas.
Panaudotas teigiamo slėgio ventiliatorius leido greitai išvėdinti laiptinę – sukėlus slėgį apačioje, dūmai buvo išstumti per viršų. Tai leido ne tik pagerinti matomumą, bet ir sumažinti pavojų gyventojams.
Rezultatas – žaibiškai likviduotas gaisras su mažiausiais nuostoliais. Per keletą minučių buvo rastas gaisro židinys ir likviduotas su minimaliu kiekiu vandens.
Kas, tiesa, daugiabučiuose yra labai svarbu, mat nors pagrindinis siekis yra užgesinti gaisrą, saugoti gyventojų turtą taip pat labai svarbu.
Pasak A. Eidimto, būtent toks susitelkimas ir ramybė, kai aplinkiniai panikuoja, ir yra tikrasis ugniagesių profesionalumas.
„Ta emocinė našta, su kuria ugniagesiai susiduria, kai mato sužeistus ar žuvusius žmones, palieka psichologinį pėdsaką“. A. Eidimtas
Nematoma darbo pusė: emocinė našta
Tačiau už sėkmingų operacijų ir tų pačių koordinuotų veiksmų slypi ir kita šios profesijos pusė. Ugniagesiai nuolat susiduria su mirtimi, skausmu ir ekstremaliomis situacijomis. A. Eidimtas neslepia – tai palieka pėdsaką.
„Ugniagesių darbas yra įtemptas, nes mes nuolat jaučiame kontaktą su pavojumi. Tai tiek gaisrai, tiek avarijos ar gelbėjimo operacijos, kuriose patiriame tą tiesioginę grėsmę gyvybei“, – pripažįsta jis.
Viršininkas prisimena neseniai įvykusią didelę avariją, kurioje situaciją sunkino ne tik tragiškos pasekmės, bet ir aplinkinių elgesys bei intensyvus eismas.
„Ta emocinė našta, su kuria ugniagesiai susiduria, kai mato sužeistus ar žuvusius žmones, palieka psichologinį pėdsaką“, – sako A. Eidimtas.
Kaip su tuo kovoti? Atsakymas slypi bendrystėje ir atvirume. Tarnyboje sukurta sistema, padedanti pareigūnams neparsinešti darbo namo. Po sudėtingų įvykių visada organizuojami aptarimai.
„Mes remiamės vieni kitais, dalijamės patirtimis ir emocijomis, išgyvenimais po įvykių. Tai tampa savotiška treniruote, kur mes aptariame savo priimtus sprendimus, ir kartu emocijų išlaisvinimas, pasidalinimas jomis. Visa tai padeda ugdyti atsparumą stresui“, – pasakoja pareigūnas.
24 valandas trunkantys budėjimai taip pat sukuria ypatingą ryšį tarp kolegų.
Fizinis pasirengimas taip pat yra prioritetas. Ugniagesiai privalo būti stiprūs ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, kad galėtų valdyti sunkią įrangą, nešti nukentėjusiuosius ar dirbti su kvėpavimo aparatais karštyje.Aut. past.
Pratybos vietoje poilsio
Neteisinga manyti, kad ugniagesiai tarp iškvietimų tiesiog ilsisi. Jų darbotvarkė užpildyta nuolatiniais mokymais, treniruotėmis ir pasiruošimu.
„Kasdien vyksta įvairūs tarnybiniai mokymai, turime ir pratybas objektuose. Vien per spalio mėnesį mes turėjome trejas pratybas.
O jeigu nevažiuojame į pratybas, tai turime taip vadinamus stalo užsiėmimus, kur imituojam gelbėjimo operaciją, išdėliojame pajėgas, sprendimus priiminėjame, studijuojame aplinką, vandens šaltinius“, – kasdienybę atskleidžia viršininkas.
Fizinis pasirengimas taip pat yra prioritetas. Ugniagesiai privalo būti stiprūs ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, kad galėtų valdyti sunkią įrangą, nešti nukentėjusiuosius ar dirbti su kvėpavimo aparatais karštyje.
Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nėra uždara tvirtovė. Priešingai – A. Eidimtas kviečia visuomenę, o ypač šeimas su vaikais, susipažinti su jų veikla iš arčiau.
Kiekvieną šeštadienį ugniagesiai priima visus norinčius apsilankyti, žinoma, jei tuo metu neturi iškvietimo.Aut. past.
Atviros durys visuomenei – kiekvieną šeštadienį visoje Lietuvoje
Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nėra uždara tvirtovė. Priešingai – A. Eidimtas kviečia visuomenę, o ypač šeimas su vaikais, susipažinti su jų veikla iš arčiau.
„Visi, kurie norėtų, bet dar neapsilankė Priešgaisrinėje tarnyboje, šeštadienį yra kviečiami pas mus. Šeštadieniai yra ta diena, kai ugniagesiai yra atviri visuomenei ir, jei tuo metu neturime iškvietimų, tikrai visada maloniai priimsime, aprodysime mašinas, papasakosime apie savo darbą“, – kviečia viršininkas.
Ši iniciatyva, vykstanti visoje Lietuvoje, leidžia žmonėms pamatyti techniką, pasimatuoti aprangą ir pabendrauti su tais, kurie saugo jų ramybę.
Tarnyba nuolat atsinaujina ne tik technika, bet ir žmonėmis. Rugsėjo pradžioje prie kolektyvo prisijungė trys nauji ugniagesiai, baigę ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Dar keletas kursantų šiuo metu mokosi ir netrukus atvyks į praktiką.
„Naujų ugniagesių pas mus kasmet po du ar tris ateina. Žmonės su pašaukimu šią profesiją atranda“, – džiaugiasi vadovas. Pagrindiniai reikalavimai norintiems prisijungti – nepriekaištinga reputacija, puiki sveikata ir fizinis pasirengimas.
Kaip sako pats A. Eidimtas, ugniagesių komandą vienija bendras tikslas – visuomenės saugumas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą