Nuo heroino bangos iki ekranų spąstų: kaip keitėsi Klaipėdos priklausomybių žemėlapis

Priklausomybių žemėlapis per tris dešimtmečius išgyveno ryškią transformaciją: nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo pradžios narkotikų bangos iki šiandien vis dažniau aptariamų elgesio priklausomybių.

1990-2000 metais Klaipėda išsiskyrė visos šalies mastu kaip miestas, kuriame narkotikų vartojimo rodikliai buvo vieni aukščiausių. Tuo laikotarpiu registruotų priklausomybės nuo narkotikų atvejų skaičius gerokai viršijo šalies vidurkį. Uostamiesčio specifika: tarptautinis judėjimas, uostas, tranzitiniai keliai- sudarė sąlygas greitesniam narkotinių medžiagų plitimui. 1994 metais būtent Klaipėdoje tarp intraveninių narkotikų vartotojų užfiksuoti pirmieji ŽIV atvejai Lietuvoje. Tai tapo lūžio tašku, paskatinusiu plėsti žemo slenksčio paslaugas, švirkštų keitimo programas ir ankstyvąją prevenciją.

Vėlesniais metais situacija stabilizavosi, tačiau problema neišnyko. Nacionaliniai tyrimai rodo, kad apie 14 proc. 15-64 metų gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotikus, o apie 4-5 proc. jų vartojo per pastaruosius metus. Nors šie skaičiai Lietuvoje išlieka mažesni nei kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, tendencijos tarp jaunimo kelia susirūpinimą.

Vis dėlto didžiausia ir ilgiausiai trunkanti priklausomybės forma Lietuvoje išlieka alkoholis. Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. suaugusių gyventojų alkoholį vartojo per pastaruosius metus, o apie 5 proc. patiria priklausomybės požymių. Alkoholis išlieka reikšmingu veiksniu ir vertinant sergamumą bei mirtingumą. Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, su alkoholio vartojimu siejamos tiek sveikatos, tiek socialinės problemos - nuo smurto artimoje aplinkoje iki nedarbingumo ar nelaimingų atsitikimų.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad mirtingumas dėl narkotikų vartojimo uostamiestyje išlieka šiek tiek aukštesnis nei šalies vidurkis. Tai primena, kad nors didžiosios heroino bangos laikai praėjo, problema tebėra aktuali ir reikalaujanti nuoseklaus institucijų bei bendruomenės dėmesio. Pagalbą gyventojams teikia Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialas, taip pat savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, socialinės bei nevyriausybinės organizacijos.

Tačiau šiandien priklausomybių žemėlapis nebėra siejamas vien su psichoaktyviomis medžiagomis. Vis dažniau kalbama apie elgesio priklausomybes: azartinius lošimus ir probleminį išmaniųjų technologijų naudojimą. Pagal Lošimų priežiūros tarnybos duomenis, į savanoriškai nuo lošimų nusišalinusių asmenų registrą Lietuvoje jau yra įsirašę daugiau nei 15 tūkst. žmonių, ir šis skaičius nuosekliai auga. Specialistai pastebi, kad lošimai vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę - mobiliąsias programėles ir internetines platformas. Problema tampa mažiau matoma aplinkiniams, tačiau finansiškai ir emociškai ji yra ne mažiau skaudi.

Kita sparčiai ryškėjanti tendencija yra perteklinis išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų naudojimas. Nors ši priklausomybės forma mediciniškai vertinama atsargiai, psichikos sveikatos specialistai kalba apie didėjantį nerimo, miego sutrikimų, dėmesio koncentracijos problemų mastą, ypač tarp paauglių. Klaipėdos mokyklų bendruomenės vis dažniau ieško sprendimų, kaip ugdyti atsakingą skaitmeninį elgesį ir stiprinti emocinį atsparumą.

Taigi, šiandien Klaipėdos priklausomybių žemėlapis yra daugiasluoksnis. Jame susipina istorinė narkotikų problema, įsisenėjęs alkoholio vartojimas ir naujos, su skaitmenine aplinka susijusios rizikos. Jei prieš tris dešimtmečius didžiausias iššūkis buvo heroinas, šiandien vis dažniau kalbame apie ekranus, virtualias lošimų platformas ir nematomą, bet giliai veikiančią psichologinę priklausomybę.

© Vitos Jurevičienės nuotr.

Vis dėlto esminė žinia išlieka ta pati - priklausomybės nėra tik statistika. Tai žmonės, šeimos ir bendruomenės. O miesto ateitis priklauso nuo to, ar gebėsime laiku atpažinti kintančias grėsmes ir kartu kurti aplinką, kurioje pagalba būtų prieinama, o prevencija veiktų šiuolaikiškai ir veiksmingai.