Nuo JAV prezidentų iki 16 m. paauglės, perplaukusios pasaulį: visi jie turi Lietuvoje vis dažniau nustatomą sutrikimą

Daugiau nei 15 proc. Lietuvos vaikų turi disleksiją. Tai yra mokymosi sutrikimas, kuomet sunku rašyti, skaityti, kai kuriems ir skaičiuoti.

Paradoksalu tai, kad nors šie vaikai mokyklose vadinami tinginiais, kvailais, negebančiais normaliai perskaityti sakinio, jų intelektas – dažnai aukštesnis, nei vidutinis, tik dėl šių sutrikimų jis lieka nepastebėtas, dėl ko nukenčia jų išsilavinimas, savivertė, santykiai.

Tai, kad tai disleksija nėra joks nuosprendis, pasako ir daugelio pasaulyje garsių žmonių istorijos. Nors ne vienas jų vaikystėje išgyveno dėl šio sutrikimo, dėkoja likimui, kad būtent kitoks pasaulio matymas jiems padėjo tapti tuo, kuo jie yra.

George Vashingtonas, Johnas F. Kennedy ir George W. Bushas

Vienas garsiausių Amerikos istorijos veikėjų, pirmasis JAV prezidentas, generolas Džordžas Washingtonas ir vienas iš JAV įkūrėjų, įveikė didžiulius skaitymo sunkumus, kad padėtų Amerikai per revoliucinį karą.

Istorikai mano, kad Vašingtono skaitymo ir gramatikos problemos greičiausiai kilo dėl disleksijos, tačiau galiausiai vyriausiasis vadas mintinai išmoko išeitis, kad galėtų suprasti rašytinį žodį.

Iš šių kovų ir pastangų jas įveikti Vašingtonas įgijo žinių, stiprybės ir pasitikėjimo savimi, kad taptų vienu gerbiamiausių politinių veikėjų ir mąstytojų istorijoje.

Dar mažiausi du buvę JAV prezidentai gyveno su disleksija. 1961–1963 m. JAV prezidentui Johnui F. Kennedy buvo diagnozuota disleksija. 2000–2008 m. JAV prezidentas Džordžas W. Bushas taip pat turėjo disleksiją.

Richardas Bransonas

Milijardierius verslininkas Richardas Bransonas teigė, kad vaikystės kovos su disleksija paskatino jį įgyti prisitaikančio mąstymo įgūdžių, kurie vėliau gyvenime tapo dideliais pranašumais. Kalbėdamas apie savo patirtį ir tai, kaip jie jį suformavo, R. Bransonas sakė, kad nori, jog disleksijos stigma baigtųsi, o kitos kartos išmoktų savo sunkumus paversti galimybėmis mąstyti už normos ribų, kad nori, jog mokyklos padėtų vaikams, kuriems sunku skaityti.

„Atėjo laikas prarasti stigmą dėl disleksijos, – sakė jis, – Tai nėra trūkumas – tai tik kitoks mąstymo būdas. Kai išsivadavau iš archajiškų mokymosi praktikų ir išankstinių nuostatų, mano protas atsivėrė. Realiame pasaulyje mano disleksija tapo didžiuliu pranašumu: ji padėjo man mąstyti kūrybiškai ir kitaip matyti sprendimus ten, kur kiti matė problemas“.

R. Bransonas nori užtikrinti, kad šiandien mokyklos turėtų žinių, priemonių ir intervencijų, reikalingų ne tik nustatyti disleksiją, bet ir paramą, reikalingą disleksikams, bet ir padėti jiems klestėti: „Norėdami pakeisti suvokimą, turime pasidžiaugti viskuo, ką disleksiški žmonės pasiekė, kad jauni žmonės nepasiduotų dar net nepradėję“.

Albertas Einšteinas

Ko gero, viena žinomiausių asmenybių, turinčių disleksiją, yra fizikas Albertas Einšteinas, 1921 m. laimėjęs Nobelio fizikos premiją ir tapęs intelekto bei sąmojingumo sinonimu.

Nors vaikystėje ir paauglystėje Einšteinas pasižymėjo ryškumu ir kūrybiškumu, domėdamasis geometrija, jis taip pat pasižymėjo kalbos ir žodinio vystymosi silpnumu. Jo mokytojai tikėjo, kad berniukas „niekuo netaps“.

„Atrodo, kad žodžiai ar kalba, kaip jie rašomi ar kalbama, nevaidina jokio vaidmens mano mąstymo mechanizme“, – rašė jis matematikui Jacques'ui Hadamardui 1945 m.

Savo draugui, psichologui Maxui Wertheimeriui, Einšteinas taip pat paaiškino: „Mintys nebuvo suformuluotos žodine forma. Labai retai galvoju žodžiais. Ateina mintis, ir aš galiu pabandyti ją išreikšti žodžiais po to“.

Daugelį metų jis rašymą apibūdino kaip sudėtingą užduotį, kurią atlikdamas jautėsi labai blogai.

Tačiau mokslininkas tęsė studijas, naudodamas savo netradicinį mąstymą ir metodiką, kad atrastų tai, kas tapo garsiausia visų laikų matematine lygtimi.

„Vaizduotė yra svarbiau nei žinios. Žinios yra ribotos. Vaizduotė apgaubia pasaulį“, – yra sakęs Einšteinas.

Leonardas da Vinčis

Manoma, kad Leonardo da Vinci, vienas garsiausių menininkų per visą žmonijos istoriją, iš tikrųjų turėjo disleksiją. Nors Renesanso laikais disleksijos terminų nebuvo, yra užuominų, rodančių disleksiją, pavyzdžiui, kaip jis dažnai rašė laiškus atgal arba veidrodiniu būdu, nei jie būtų rašomi įprastai. Nepaisant kovos su rašyba dėl disleksijos, Leonardo da Vinci smegenų skirtumai padėjo jam pamatyti pasaulį labai unikaliai ir sukurti nesenstančius šedevrus, įskaitant Moną Lizą, Paskutinę vakarienę ir daugelį kitų.

Voltas Disnėjus

Voltas Disnėjus yra vienas žinomiausių žmonių, gyvenusių su disleksija. Jis yra Walt Disney Studios Motion Picture kompanijos, kuri yra animacijos sinonimas, įkūrėjas.

Ši studija sukūrė vienus geriausių visų laikų animacinių filmų. „Disney Corporation“ taip pat turi labai sėkmingą televizijos kanalą.

Žinoma, „Disney“ turi daugybę pramogų parkų ir tapo pasauliniu prekės ženklu. Nepaisant to, kad gyveno su disleksija, Voltas Disnėjus sugebėjo sukurti vieną didžiausių pramogų imperijų planetoje.

Whoopi Goldberg

Ne vieną apdovanojimą pelniusi aktorė, komikė ir televizijos laidų vedėja prisimena, kad užaugo po daugybe netikrų etikečių: „Kai aš buvau vaikas, mano negebėjimas skaityti nebuvo vadinamas disleksija. Man sakydavo, kad esu lėta arba atsilikusi, klasiokai vadino kvaila“. Visgi, jos mama tikėjo, kad tos etiketės klaidingos ir kad ji gali labai daug.

Daugiatalentė Goldberg net nesužinojo, kad serga disleksija, kol metė mokyklą. Nuo tada ji pelnė daugybę pagyrimų, įskaitant vieną iš rečiausių derinių: „Emmy“, „Grammy“, „Oskarą“ ir „Tony“ apdovanojimus.

„Aš turiu disleksiją, todėl mano ankstyvame gyvenime nebuvo daug knygų. Bet aš mėgau istorijas. Mėgstu pasakas ir mėgstu baugias istorijas. Man vis dar patinka, kai man skaito“, – sako W. Goldberg.

Steve Jobs

Steve Jobsui vaikystėje taip pat buvo diagnozuota disleksija – mokymosi sutrikimas, turintis įtakos skaitymui ir rašymui. Galbūt tai buvo laikoma kliūtimi, tačiau jis tai pavertė savo ryžtingumo šaltiniu. Disleksija ne tik jo neapibrėžė, bet įkvėpė kitaip žiūrėti į iššūkius. Jis sakė, kad disleksija privertė jį jaustis ypatingu, nes gali matyti dalykus kitaip.

Garsiajame savo Stanfordo pranešime jis pasidalijo „taškų sujungimo“ idėja. Jis pasakojo, kaip iš pažiūros nesusijusios jo gyvenimo patirtys, tokios kaip metimas iš koledžo ar lankymasis kaligrafijos pamokose, vėliau suvaidino lemiamą vaidmenį, kuriant novatorišką „ Apple Macintosh“ kompiuterį. Jobsas pabrėžė, kad šie taškai susijungia tik tada, kai žiūrite atgal, nes jie nukreipia jūsų kelią į priekį, net ir netikėčiausiais būdais.

Jobsas turėjo neįtikėtiną sugebėjimą įsivaizduoti ateitį. Jis ne tik kūrė produktus, jis kūrė išgyvenimus, tai yra nuo „Macintosh“ iki „iPhone“, nes suprato, kad naujovės yra daugiau nei vien poreikių tenkinimas.

Jennifer Aniston

Pasaulinio garso aktorė, serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer Aniston atskleidė, kad ji ne taip dažnai skaito dėl disleksijos, kuri kai kuriais jos formavimosi metais kenkė jos savigarbai. Ji sužinojo, kad turi mokymosi sutrikimų, būdama 20 metų.

„Maniau, kad nesu protinga. Aš tiesiog negalėjau nieko išlaikyti. Tuomet padariau puikų atradimą – supratau, kas kaltas dėl visų mano vaikystėje patirtų traumų“, – sako J. Aniston.

Stevenas Spielbergas

Šis kino magnatas taip pat turėjo disleksiją, nors net iki 60 metų nežinojo, kad turi tokį sutrikimą. Vaikystėje patyrė patyčias, blogai mokėsi ir 1968 m. metė koledžą.

Garsaus kino kūrėjo „Goonies“, kultinė klasika, kurią jis sukūrė ir prodiusavo, atspindi jo paauglystės metus, kai save vadino „vėpla“ ir „pašaliniu“.

Pablo Picasso

Vienas produktyviausių ir kūrybingiausių XX amžiaus tapytojų menininkų Pablo Picasso kūrė paveikslus, kuriuose atsispindėjo meninės ir tiesioginės požiūrio ir perspektyvos, kurios pakeitė pasaulio požiūrį į meną.

Picasso dažnai apversdavo objektus atgal arba netvarkingai siekdamas, kas atrodė kaip meninė vizija, tačiau dailininkas, kuris užaugo sunkiai suvokdamas raides ir skaičius, iš tikrųjų parodė pasauliui disleksijos poveikį, nes turėjo talentą.

Mokykla vaikystėje Picasso taikė terminą „aklas skaitymas“, skirtą paaiškinti jo skaitymo sunkumus. Visgi, kitoks Picasso požiūris suteikė jam unikalios perspektyvos, reikalingos kuriant garsiausius meno kūrinius pasaulyje.

„Tapau objektus taip, kaip galvoju, o ne taip, kaip juos matau“, – sakė jis.

Guy Ritchie

G. Ritchie yra vienas garsiausių visų laikų kino režisierių, buvęs Madonos vyras. Jis taip pat kenčia nuo disleksijos.

Per daugelį metų jis sukūrė daugybę filmų, tačiau geriausiai žinomas dėl Šerloko Holmso. Kai jis nėra užsiėmęs režisuodamas kitą sėkmingą filmą, jis daug dirba, kad padėtų žmonėms su mokymosi negalia. Jis užtikrina, kad jie turėtų prieigą prie reikalingų jiems išteklių. Nors disleksija jį paveikė klasėje, ji neleido tai sutrukdyti tapti vienu geriausių visų laikų kino režisierių.

Cher

Cher, viena mylimiausių ir pripažintų pramogų atlikėjų pasaulyje, kovojo su disleksija ir diskalkulija – dėl kurios matematika tampa ypač sudėtinga. Savo autobiografijoje „Pirmas kartas“ atskleidė, kad jai ne tik sunkiai sekėsi skaityti, bet ir skaičiuoti.

„Negalėjau skaityti pakankamai greitai, kad atlikčiau visus namų darbus, o man matematika buvo tarsi bandymas suprasti sanskritą“, – rašė ji.

Mokytojai taip pat negalėjo suprasti, kas Cher yra, jie pažymėdavo, kad mokinė neišnaudoja savo potencialo. Norėdami tai padaryti, Cher išmoko mokytis klausydama.

Tik tada, kai ji pati jau buvo dviejų vaikų mama, ji atrado savo mokymosi sunkumų šaltinį - disleksiją. Savo autobiografijoje Cher teigė, kad nuvežė savo sūnų Chazą Bono, kuriam sunku skaityti, į tyrimų centrą. Ten gydytojai jai pasakė, kad jis yra dislektikas. Galiausiai ir ji pati suprato, kad yra tokia pat – turi disleksiją.

„Papasakojau jiems, kaip praleisdavau raides viduryje žodžio, kaip vis perklausinėdau telefono numerių, kad kažkas pagaliau paimtų telefoną ir surinktų numerį už mane“, – rašė ji.

Cher sakė, kad šiandien vis dar neturi „santykių“ su skaičiais ir kartais jai sunku skaityti, tačiau ji išmoko priimti savo disleksiją kaip kažką, kas daro ją išskirtine.

Bilas Gatesas

B. Gatesas lankė Harvardo universitetą, įstojo į teisės studijas, išklausęs kelis informatikos bei matematikos kursus metė studijas ir tapo vienu iš Microsoft įkūrėjų. Jis yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, 20 metų iš eilės įtrauktas į „Forbes“ kaip turtingiausias žmogus. Jis valdo 113 mlrd. vertės turtą.

Jis turi ir disleksiją, ir ADHD, ir atvirai kalba apie savo kovą su įprastu švietimu.

Jessica Whatson

Šešiolikmetė australė, turinti disleksiją, yra dar vienas puikus pavyzdys, kad tai netrukdo pasiekti savo svajonių ir geriausių rezultatų. Ji tapo jaunausiu žmogumi pasaulyje, kuris vienas savo jachta apiplaukė Žemės rutulį. Sugrįžusią iš kelionės Sidnėjaus uoste pasitiko ne tik tėvai, bet ir Naujojo Pietų Velso valstijos valdžia ir didžiulė minia žmonių.

Australės kelionė truko 210 dienų. Per šį laikotarpį ji nuplaukė per 23 tūkst. jūrmylių. Į kelionę mergina išplaukė iš Sidnėjaus, perplaukė pietinę Ramiojo vandenyno dalį, kirto pusiaują, plaukė pro Horno kyšulį (piečiausią Pietų Amerikos tašką), Atlanto vandenynu iki Pietų Afrikos, o vėliau Indijos vandenynu iki pietinės Australijos pakrantės. Ji tapo Australijos metų žmogumi.

Susižavėjimo Australijoje ir visame pasaulyje sulaukė ir jos kalba, kai atsakė tuometiniui Ministrui pirmininkui, kad ji nesutinka su juo, nes nelaiko savęs didvyre – tiesiog „paprastu žmogumi, kuris turėjo svajonę ir dirbo sunkiai, kad įrodytų, kad viskas yra įmanoma“.

Apie paauglės kelionę aplink pasaulė yra sukurtas filmas „Netflix“, ji yra parašiusi kelias knygas, yra populiari socialiniuose tikluose.

Andersonas Cooperis

Šešis kartus „Emmy“ apdovanojimą laimėjęs žurnalistas Andersonas Cooperis yra naujienų veidas milijonams visame pasaulyje, tačiau tai yra pasiekimas, kurio jis niekada nemanė pasieksiantis, būdamas sunkiai skaitantis berniukas.

Užaugęs „namuose, kuriuose skaitymas ir rašymas buvo labai vertingi“, A. Cooperis sakė, kad stengėsi neatsilikti nuo savo brolio, aistringo skaitytojo, tačiau dažnai jam belikdavo tiesiog apsimesti, kad skaito, nes jam buvo sunku skaityti ir suprasti žodžius, ypač raides.

Ir mokytojai kartojo, kad šis gabus mokinys turi didžiulių skaitymo iššūkių. Pirmuosius žingsnius padėjo žengti pasamdytas skaitymo specialistas. Baigęs vidurinę mokyklą, A. Cooperis studijavo žurnalistiką prestižiniame Jeilio universitete.

Žvelgdamas atgal, jis sakė esantis dėkingas savo mokyklai ir mokytojams, kurie pripažino jo potencialą ir rimtai bei rūpestingai žiūrėjo į skaitymo problemas.

„Vaikui, turinčiam mokymosi negalią, mokykla gali būti neįtikėtinai izoliuojanti vieta, – sakė A. Cooperis, – Mano mokykla anksti pakeitė mano gyvenimą. Ir gera žinia ta, kad yra tikrai puikių mokyklų, galinčių vaikui padėti ugdytis“.

Robinas Williamsas

Žinomas kaip vienas ikoniškiausių šiuolaikinės istorijos komikų, Robinas Williamsas išgarsino ir savo ankstyvą kovą su išties sunkia disleksija, ją kentė nuo pat vaikystės.

Jamie Oliveris

Garsus virtuvės šefas Jamie Oliveris sukūrė imperiją su savo geriausiai parduodamomis kulinarijos knygomis, geriausiu laiku rodomomis TV laidomis, restoranais ir virtuvės reikmenimis.

Jis taip pat turi disleksiją ir sakė, kad nebaigė skaityti savo pirmosios knygos, kol jam nebuvo 38 metų. „Man buvo tiesiog nuobodu“, – sakė jis. Šefas tuos, kurie serga disleksija, vadina „laimingaisiais“.

Keira Knightley

Aktorė Keira Knightley teigia, kad dėl savo disleksijos ji tapo tokia aktore, kokia ji yra šiandien ir kad didžiąją dalį savo profesinės sėkmės dėkoja Jane Austen.

Būdama mergaitė, K. Knightley sunkiai skaitė dėl disleksijos, tačiau būtent Emmos Thompson iš Austen „Sense and Sensibility“ parašytas scenarijus padėjo aktorei įveikti iššūkius.

„Mano mama atnešė man Emmos parašyto scenarijaus kopiją“, – „The Guardian“ pasakojo K. Knightley. „Ir aš buvau – esu – disleksikė, ir tai, kaip ji mane įveikė, sakydama: „Jei Emma Thompson nemoka skaityti, ji pasirūpins, kad tai įveiktų, todėl tu turi pradėti skaityti, nes būtent taip elgtųsi Emma Thompson“.

Caitlyn Jenner

Olimpinį aukso medalį laimėjusi sportininkė prieš ištekėdama į vieną garsiausių Amerikos šeimų, buvo rimtai užsiėmusi sportu ir jai puikiai sekėsi. Iškovotus aukso medalius ji vadina žygdarbiais, ir pamokomis, kurias išmoko kovodama su disleksija. 1976 m. C. Jenner atsiėmė aukso medalį už dalyvavimą dešimtkovės varžybose.

„Jei nebūčiau disleksikė, tikriausiai nebūčiau laimėjusi žaidynių, – sakė ji, – Jei būčiau buvusi geresnė skaitytoja, būtų buvę lengva, sportas būtų buvęs lengvas ir aš niekada nebūčiau suvokusi, kad kelias į priekį yra toks sunkus darbas“.

Nors Jenner daug treniravosi ir ruošėsi olimpinėms žaidynėms, būtent savęs įveikimas padėjo jai įveikti sunkumus.

„Didžiausia disleksiškų vaikų problema yra ne suvokimo problema, o jų suvokimas apie save. Tai buvo ir mano didžiausia problema. Tvirtai tikiu, kad giliai savo sieloje kiekvienas turi čempioną, kuris gali įveikti kliūtis ir padaryti didelius dalykus“, – sakė C. Jenner.

Parengta pagal: haleyshope.org, journal.imce.com, jessicawatson.com.au, vembd.com, speechify.com, studentnews.manchester.ac.uk, LinkedIn

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder