Nuolatinis darbas - geri batai tiems, kurie pasiryžę žengti į visavertį gyvenimą

Darbinė veikla žmogui suteikia pasitikėjimo savimi, visavertiškumo, savęs įprasminimo jauseną. Kitaip tariant, eliminuoja žmogaus psichologines komplikacijas.

Pagaliau darbas įtvirtina žmogaus socialinį statusą - juk nedirbantis žmogus gal kiek senamadiškai, stereotipiškai yra išstumiamas į visuomenės paraštes. Žmonės darbo rinkoje elgiasi labai skirtingai.

Vieniems pavyksta sėkmingai darbuotis visą darbinę karjerą vienoje darbovietėje kiti yra linkę ieškoti naujų galimybių, iššūkių, todėl atskirais gyvenimo etapais stengiasi pakeisti darbo vietą.

Tačiau yra žmonių grupė, kuri susiduria su sunkumais. Norėdami dalyvauti darbo rinkoje žmonės negauna darbo dėl labai įvairių priežasčių. Pradedant dėl paties žmogaus labai didelių lūkesčių, kurie neatitinka jo gebėjimų, ir baigiant motyvacijos dirbti stoką.

Todėl neretai tenka stebėti keistą situaciją, kai skelbimai su darbo pasiūlymais pilasi tarsi iš gausybės rago, tačiau žmonės skundžiasi, kad niekaip negali susirasti nuolatinio darbo.

Akivaizdu, kad atskirais atvejais trūksta ir darbdavių pagarbos darbuotojams. O žmonės, kuriems nesiseka įsitvirtinti darbo rinkoje, visuomenės akyse paviršutiniškai yra vertinami kaip nevykėliai, jiems yra klijuojama tinginių, veltėdžių etiketės.

Bet ar tikrai visais atvejais dėl savo patiriamų sunkumų atsakingi tik jie patys? Ar nesusiduriame su visuomenėje susiformavusiomis išankstinėmis klišėmis, kurios trukdo žmonėms susirasti nuolatinį darbą?

Pavyzdžiui, įkalinimo įstaigoje bausmę atlikęs ir į laisvę išėjęs asmuo gali turėti labai didelę motyvaciją susirasti darbą, bet ar visais atvejais darbo rinka jį sutiks palankiai. Ar tam netrukdys susiformavęs neigiamas požiūris į nuteistuosius? Panašiai kaip ir stereotipais apipintas požiūris į romų tautybės asmenis.

Klaipėdos mieste veikia Šiaurės Lietuvos kolegija. Ši įstaiga kryptingai dirba su asmenimis, kurie patiria įvairių sunkumų susirandant nuolatinę darbo vietą. Šiaurės Lietuvos kolegija teikia psichosocialines, sociolkultūrines, neformaliojo ugdymo, socialinės integracijos paslaugas Klaipėdoje.

Įvairūs specialistai, mentoriai, psichologai, priklausomybių konsultantai, socialiniai darbuotojai, kompiuterinio raštingumo specialistai dirba su darbo ieškančiais, tačiau sunkumų įsidarbinant patiriančiais asmenimis.

Taip pat turinčiais įvairių priklausomybių, integracijos sutrikimų paslaugų gavėjais. Pavyzdžiui, mentoriaus paslaugas teikiantys specialistai motyvuoja žmones tikslingai keisti situaciją bei spręsti pagrindinės problemas, dėl kurių kyla įsidarbinimo sunkumų.

Stengiamasi keisti sunkumų patiriančių žmonių elgseną, didinti iniciatyvos dinamiką, keisti jų atsakomybės suvokimą dėl jų priimamų sprendimų ir veiksmų.

Apie šios įstaigos veiklą, miestiečių patiriamas problemas, jų sprendimo būdus kalbame su Šiaurės Lietuvos kolegijos atstove Audrone Rinkevičiene.

Gal galite trumpai pristatyti Šiaurės Lietuvos kolegijos veiklą Klaipėdoje.

Nevyriausybinė organizacija Šiaurės Lietuvos kolegija yra viena iš organizacijų, dalyvaujančių Užimtumo didinimo programos įgyvendinime Klaipėdos mieste. Kaip pradėjome?

Socialinės integracijos į darbo rinką paslaugų teikimas yra viena pagrindinių organizacijos vykdomų bei plėtojamų veiklos krypčių. Per pastaruosius penkerius metus organizacija įvairias paslaugas nedirbantiems, įsidarbinimo sunkumų turintiems asmenims (bedarbiams, darbo rinkai besirengiantiems asmenims) teikė 12 Lietuvos savivaldybių.

Organizacijos specializacija socialinės integracijos į darbo rinką srityje ir sukaupta veiklos patirtis leido dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbtame atvirame konkurse. Jį laimėjusi, nuo 2023 m. organizacija Klaipėdos mieste pradėjo teikti atvejo vadybos ir nedarbo priežastis padėsiančias spręsti paslaugas.

Kas ir kokiu būdu gali kreiptis į jūsų įstaigą?

Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistai, su kuriais organizacijos atvejo vadybininkai glaudžiai bendradarbiauja, įvertina pradinę asmens motyvaciją dalyvauti programoje, identifikuoja esmines įsidarbinimą ribojančias kliūtis.

Pažymėtina, kad į šią programą gali būti nukreipti tik darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys asmenys. Šis statusas suteikiamas Užimtumo tarnyboje nedirbantiems asmenims, kurių įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių:

1) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti;

2) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį;

3) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų), mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti;

4) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą;

5) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.

Dėl įvairių patiriamų sunkumų darbo nerandantys žmonės - ar daug jų mūsų mieste, kokie tai žmonės?

Iki 2024 m. pabaigos atvejo vadybos ir nedarbo priežastis padėsiančias spręsti paslaugas organizacija suteiks ne mažiau nei 185 Klaipėdos gyventojų.

Remdamiesi šios programos įgyvendinimo patirtimi, programos dalyvių nuomonėmis - paslaugų reikalingumą ir naudą patvirtinančiu grįžtamuoju ryšiu, įvertinę bendras tendencijas darbo rinkoje, galime tvirtinti, kad Užimtumo didinimo programa ir pagal ją teikiamos atvejo vadybos ir kitos tikslinės paslaugos Klaipėdos mieste yra neabejotinai reikalingos.

Esant galimybei, perspektyvoje šių paslaugų teikimas turėtų būti tęsiamas, o paslaugų teikimo apimtys bent jau nemažinamos.

Atsakyti į klausimą, kokie asmenys dalyvauja programoje, kokios jiems būdingos charakteristikos, ganėtinai sudėtinga. Programoje dalyvauja ir paslaugomis naudojasi labai skirtingi žmonės. Jei vertintume pagal identifikuotą priežastį, tai dažniausiai fiksuojamas socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti nepakankamumas.

Nemažai asmenų turi skolų (antstolių) ir priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat esama dalyvių, kurių galimybes dirbti riboja kartu gyvenančio bei pasiligojusio šeimos nario priežiūra.

Ganėtinai aktuali sveikatos problema. Dažnai pačių dalyvių minimos priežastys, dėl kurių nepavyksta įsidarbinti, yra vyresnis amžius, menka darbo patirtis, nepakankamas arba darbo rinkoje nepaklausus išsilavinimas ar kvalifikacija.

Pažymėtina, kad daugiau nei pusei dalyvių būdingos kelios įsidarbinti (dirbti) trukdančios priežastys. Suprantama, kad tokių situacijų teigiamas sprendimas yra itin didelis iššūkis.

Kokios yra dažniausios priežastys, nulemiančios žmonių sunkumus darbo rinkoje?

Į šį klausimą atsakysime vertindami labiau vidines priežastis. Kaip rodo mūsų patirtis, asmenų integracija į darbo rinką tampa vis sudėtingesnė, kai leidžiama įsisenėti problemai.

Uždelstas ar atidėtas tiek esminio nedarbą lemiančio veiksnio sprendimas (priklausomybė alkoholiui, įsiskolinimai kt.), tiek per ilgas „poilsis“ nuo darbo paieškų, atpratimas nuo darbo režimo vienareikšmiškai gilina problemą ir mažina jos teigiamo sprendimo galimybę.

Nenorime tvirtinti, kad situacija tampa neišsprendžiama - jei žmogus tikrai nori dirbti, deda pastangas ir rodo iniciatyvą, galima įsidarbinti ir po dešimties metų nedarbo pertraukos. Tačiau užsitęsęs laikotarpis be darbo, kuris dažnai lemia mažėjantį asmens pasitikėjimą savo jėgomis, sumenkusią savivertę, didėjančią socialinę izoliaciją, žinių ir gebėjimų atotrūkį nuo besikeičiančios darbo rinkos poreikių, didina problemą.

Kartais įsidarbinti truko pertekliniai lūkesčiai dėl atlyginimo, pareigybių ar darbo sąlygų. Kartais - per siaurai suvokiamas potencialus įsidarbinimo laukas, tam tikras „užsiciklinimas“. Pavyzdžiui, žmogus yra įtikėjęs, kad gali dirbti vienintelį X darbą, kitas alternatyvias galimybes atmeta.

Tik koregavus gyvenseną galimas asmens įsidarbinimas ir ilgalaikis darbas. Taip pat yra asmenų, kurie nemažai laiko praleido įkalinimo įstaigose. Jų socialinę integraciją į darbo rinką sunkina tiek darbdavių požiūris bei stigma visuomenėje, tiek dažnu atveju -nesusiformavę asmenų darbo įpročiai.

Darbo (įsidarbinimo) motyvaciją neigiamai veikia ir asmenų per gyvenimą sukauptos negatyvios patirtys. Kai kurie asmenys daug metų prisimena įžeidų toną, repliką, patirtą pažeminimą, neteisybę buvusiose darbovietėse ar darbo pokalbiuose. Darbo motyvaciją vienareikšmiai mažina patirtos psichologinės traumos. Atrasti vidinių resursų, ieškoti sprendimo galimybių ar kreiptis pagalbos pavyksta tikrai ne visiems.

Kaip efektyviausiai galima jiems padėti?

Reikalingas individualizuotas, tęstinis darbas bei konkrečiam asmeniui reikalingų paslaugų teikimas. Jei vertintume iš paslaugų teikėjų pozicijos - labai reikalingas tikėjimas žmogumi, net jei jis savimi nebetiki.

Emocinis palaikymas ir pastiprinimas. Senų psichologinių traumų gydymas. Įsitikinimų, kad asmuo neturi jokių darbo rinkoje vertingų privalumų, keitimas - kiekvienas gebame, mokame arba galime išmokti kažką, kas gali būti vertinga kokiame nors darbe.

Kiekvieno mažo žingsnelio į priekį užfiksavimas, pagyrimas, pasidžiaugimas kartu. Bet kokia kita reali pagalba ir konsultavimas pagal kiekvieno asmens situaciją.

Esant poreikiui, tarpininkavimas, atstovavimas ir netgi fizinis asmens palydėjimas iki socialinių, sveikatos, švietimo ar kitų įstaigų. Pavyzdžiui, asmenys negeba naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, nežino, kur ir kaip kreiptis dėl socialinių paslaugų, artimojo slaugos ar priežiūros, nemokamos teisinės pagalbos, neįgalumo nustatymo, stacionaraus gydymosi nuo alkoholio.

Visais šiais atvejais stengiamės asmenų poreikius patenkinti išnaudodami Klaipėdos miesto socialinių paslaugų infrastruktūrą - nukreipiame asmenis į reikiamas įstaigas ar pas reikiamus paslaugų teikėjus.

Siekiame pažadinti mūsų programos dalyvių motyvaciją veikti, turėti tikslų, veiksmų planą (nebūtinai dirbti). Skatiname visapusišką aktyvumą ir tam tikra prasme sąmoningo pasirinkimo poziciją - asmenys skatinami savanoriauti, išsakyti nuomonę apie jiems suteiktas paslaugas, įvertinti jų poveikį, fiksuoti, kokių paslaugų jis norėtų daugiau, kokios pagalbos jam trūksta.

Aišku, labai svarbi teikiamų paslaugų kokybė bei jų turinys. Stengiamės, kad dirbtų empatiški, kvalifikuoti, praktinės patirties turinys specialistai. Džiaugiamės, kai pradžioje kai kuriuose dalyvius reikia įkalbinėti atvykti į konsultaciją, o vėliau patys asmenys prašosi konsultacijų, vis aiškiau geba išsakyti savo poreikius.

Kokias konkrečiai paslaugas teikia jūsų organizacija tokiems žmonėms?

Per 2023 m. 210 Klaipėdos miesto darbo rinkai besirengiančių asmenų teiktos šios paslaugos: psichologinės pagalbos, mentoriaus pagalbos, priklausomybių konsultanto, lydimosios pagalbos, informacinio ir kompiuterinio raštingumo gerinimo. 2024 m. paslaugų rinkinys papildytas naujomis aktualiomis paslaugomis: tarpininkavimo ir atstovavimo, verslumo kompetencijų tobulinimo, asmeninio finansinio raštingumo gerinimo, filmų terapijos.

Teikiant paslaugas užtikrinamas individualizavimo principas (sąlyginai daugiau paslaugų teikiama kaip individualios konsultacijos). Išimtiniais atvejais teikdami paslaugas taikome nuotolinį būdą.

Gal galite nurodyti vieną kitą sėkmės istoriją, kai jūsų pagalba padėjo žmogui susirasti darbą ir atsistoti ant kojų.

Be abejo, turime ir sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, X dalyvė (dėl organizacijai taikomų BDAR reikalavimų asmens įvardyti negalime), pradėjusi dalyvauti programoje, reiškė pyktį (ankstesnių neigiamų darbo patirčių pasekmė) ir absoliučiai neigė darbo (įsidarbinimo) galimybę. Ją pavyko nuraminti, praplėsti darbo galimybių paieškos lauką.

Moteris įsidarbino paslaugų sektoriuje, nors pradėjusi dalyvauti programoje buvo įsitikinusi, kad paslaugų sektoriuje negalėtų dirbti. Kita dalyvė pradėjo dirbti namo bendrijos pirmininke. Pačios dalyvės teigimu, jai suteiktos paslaugos sustiprino pasitikėjimą savimi, po ilgo gyvenimo užsienyje tarpsnio leido susivokti vietinėje darbo rinkoje, padėjo identifikuoti galimo darbo sąlygas bei apribojimus, užsitikrinant galimybę mamos priežiūrą derinti su darbo įsipareigojimais, kompleksiškai pastiprino dalyvės darbo (įsidarbinimo) motyvaciją.

Turime atvejų, kai asmenys išvyko dirbti į užsienį. Kai kurie asmenys susirado darbą savarankiškai - patikėjo savo jėgomis, naujomis galimybėmis, peržengė pokyčių baimės slenkstį. Kai kurie dalyviai pradėjo savarankišką veiklą. Kaip rodo grįžtamasis ryšys, daugeliu atvejų sėkmingi dalyviai pripažįsta jiems suteiktų paslaugų bei konsultacijų naudą ir teigiamą poveikį.

Akcentuotina, kad ši programa yra orientuota ne tik į asmenų įdarbinimą. Esame įsipareigoję siekti ir tarpinių rezultatų - anksčiau jau minėtų 5 darbo kliūčių arba aplinkybių šalinimo ar mažinimo. Pavyzdžiui, 8 programos dalyviams padėjome išsispręsti priklausomybių problemą.

Šiems asmenims paslaugas teikė mūsų paslaugų teikėjai (priklausomybių konsultantai), kurie asmenis nukreipė į kitas paslaugas (AA, stacionarus alkoholio priklausomybės gydymas). Toks viena kitą pastiprinančių paslaugų rinkinys padidino pagalbos veiksmingumą bei poveikį.

Ką reikėtų dar papildomai daryti, kad tokių žmonių mūsų mieste būtų mažiau, nuo ko tai priklauso?

Nedirbančių asmenų atvejo vadyba yra sąlyginai naujas Lietuvoje veikimo bei paslaugų teikimo modelis. Tikime šios pagalbos darbo rinkai besirengiantiems asmenims efektyvumu ir perspektyvomis.

Žinome, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško šio modelio tobulinimo galimybių, į konstruktyvias diskusijas stengiasi įtraukti visas šio modelio realizavime dalyvaujančias puses. Teigiama tendencija yra ir vis didėjantis nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į šio modelio realizaciją.

Pozityvu tai, kad Klaipėdos mieste nedirbančių asmenų atvejo vadyba taikoma rinkinyje kartu su kitomis programos dalyviams skirtomis socialinės integracijos į darbo rinką paslaugomis. Tokiu būdu užtikrinama nedirbančių asmenų atvejo vadybininkų darbo sinergija su paslaugų teikėjais, sudaromos galimybės programos dalyviams teikti paslaugas sistemingai ir kompleksiškai, koncentruojant paslaugų teikimą vienoje vietoje.

Norime pasidžiaugti puikia bendradarbyste tiek su Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoja, atsakinga už Užimtumo didinimo programos įgyvendinimą, tiek su Klaipėdos miesto užimtumo tarnybos specialistais.

Jaučiame, kad dirbame bendroje neformalioje komandoje, siekiame bendrų tikslų, geranoriškai padedame vieni kitiems siekti geriausių rezultatų.

Tikime, kad Klaipėdos miestas ir ateityje tęs šią darbo rinkai besirengiantiems asmenims skirtą programą, skirs tam pakankamai išteklių ir sudarys sąlygas padėti Klaipėdos miesto gyventojams, susidūrusiems su įsidarbinimo sunkumais.

Dėkojame jums už pokalbį ir linkime sėkmės jūsų prasmingoje veikloje.