Pamačiusi, kas darosi Vilniuje, Edita Mildažytė pratrūko: mieli ponai...

Editą Mildažytę suerzino situacija sostinės gatvėse 

Mintis apie visa tai E. Mildažytė išdėstė naujame savo socialinių tinklų įraše. Ji pasakojo, kad po darbų kaime bandė grįžti į savo namus Užupyje, tačiau kelionė pasirodė esanti gerokai sudėtingesnė, nei tikėjosi. Žurnalistę nustebino vienu metu įvairiose centrinėse sostinės gatvėse vykstantys darbai.

„Kai Vilniuje važiuoti darosi išbandymu… Mėginu grįžti į savo numylėtą Užupį po darbų kaime… Tik tai nėra toks paprastas reikalas. Mat miesto administratoriai kažkodėl nutarė vienu metu perkasti beveik visas centrines gatves – ir dar kiekvieną gatvę ne vienoje vietoje. Tik kodėl visas kartu?“ – svarstė Edita. Moteris neslėpė nerimo dėl to, kas sostinės gatvėse dėsis prasidėjus naujiems mokslo metams. Anot jos, tuomet eismo situacija gali tapti dar sudėtingesnė, kai į miestą sugrįš studentai, o tėvai ims vežti vaikus į mokyklas.

„Bijau net pagalvoti, kaip eismas atrodys prasidėjus mokslo metams“, – teigė ji.

Kreipėsi į miesto valdžią 

Tęsdama savo įrašą, E. Mildažytė toliau dėstė mintis: „Puikiai suprantu, kad gatvės ir miesto komunaliniai tinklai turi būti tvarkomi bei prižiūrimi. Bet gal galėtų būti kažkoks tvarkaraštis? O ne vienu metu uždarytos gatvės ir jose stovinti technika… Tas vajus kodėl? Ruošiamės Europos Sąjungos pirmininkavimo pusmečiui? Bet Vilniuje gyvename mes, o ne eurobiurokratai. Artėja rinkimai? Taip. Pikti liežuviai pliauškia, kad kažkaip remontų finansavimas tampriai susijęs su rinkimais… Mat juos galai. Bet miestas priklauso miestelėnams, o ne miesto tarybos nariams. Ir miestiečiai jame gyvena nuolat, o ne tik prieš rinkimus.

Lyg būtų maža eismo trikdžių, kaip ir kiekvieną rudenį bei pavasarį dar iškabinami skelbimai apie „eismo pakeitimus“ dėl įvairių bėgimų ir „velomaratonų“ (kodėl ne tiesiog dviračių maratonų?) miesto centre. O kodėl centre, mieli ponai? Kodėl įspūdingais renginiais neleidžiame pasidžiaugti Lazdynų, Pilaitės ar Panerių gyventojams? Ir jie – vilniečiai! Šiems rajonams taip pat reikia sutvarkytų dangų, gražių želdinių ir miesto renginių. O jau logistikos ir organizaciniai dalykai, ko gero, atpigtų ne kartą...

O tie reklamos specialistų sugalvoti šūkiai – „Blogiau kaip maratonas“ ir panašūs – jau seniai nebeatrodo šmaikštūs. Jie tikrai nepakeičia nei betvarkės, nei sistemos nebuvimo sostinėje. Man regis, artėjant rinkimams būtų pravartu prisiminti, kad žmonės mieste gyvena nuolat, o ne pusmetį prieš balsavimą. Ir jie tolygiai pasklidę visame mieste – ir Pašilaičiuose, ir Naujojoje Vilnioje, ir Lazdynuose, ir Pilaitėje.

Ir nederėtų manyti, kad miestą, it parodai, dera sutvarkyti tik prieš „ponų iš Europos gastroles“. Šitą kiną mes jau matėm. Kai buvo atvažiavęs toks Gorbačiovas“.

Pykčio neslepia ir kiti gyventojai 

Po šiuo E. Mildažytės įrašu kaipmat pasipylė ir kitų internautų reakcijos. Daugybė žmonių neslėpė – situacija iš tiesų kelia ne tik daug nepatogumų, bet ir klausimų. „Ačiū, Edita. Esate visiškai teisi – kartojasi dešimtmečiais tas pat: ir kai M. Gorbačiovas buvo atvažiavęs, ir kai popiežius Jonas Paulius II... Taip pat nusispjaunama į mūsų, vilniečių, esmines reikmes. Bet, tiesą sakant, tokio „gilaus nusispjovimo“ kaip dabar net neatmenu. Visas miestas išknistas... O dar rugsėjyje laukiantys velo ir ne-velo maratonai, mugės. Tikras siutas ima...“ – rašoma viename komentare.

„Kartais ne tik važiuoti, bet ir eiti sudėtinga. Titnago g. pusiau skuto, pusiau lupo ir paliko jau pora savaičių. Padarė salelę pėstiesiems, bet nėra ženklo, kad ten perėja. Tai vieni vairuotojai važiuoja, kiti sustoja praleist, kiti mėtosi neapsispręsdami stot ar ne. Vaikščiodama po Vilnių jaučiuos kaip mokymuose „Gyvenimas karo zonoje“, – teigė kitas žmogus. Tiesa, būta ir tokių, kurie atkreipė dėmesį, jog visa tai – ne vien tik Vilniaus problema. „Čia masinis Lietuvos reiškinys, gerbiama Edita. Kaune tas pats! Tai vadinasi paprastai – pinigų įsisavinimas. Pradedi krūvą projektų, ir krapštaisi metų metus. Pinigai kapsi. O žmonės… kam čia rūpi. Ir ką jie gali pakeisti. Jau vien važiavimas šią vasarą Vilnius-Pajūris net nupurto prisiminus“, – mintis dėstė vienas.

„Ir Klaipėdoje taip pat prieš rinkimus – viską baigia perkasti ir perremontuoti. Juk reikia parodyti kaip stengiasi ir dirba miestiečių labui“, – rašė kitas.

Vilniaus miesto savivaldybės reakcija „Delfi“ dėl komentaro kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime. Tiesa, kiek anksčiau panašia tema komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. Jis atsakė, kodėl gatvių remonto darbai kartais įvyksta ne taip, kaip norėtųsi. 

Rugpjūčiui persiritus į antrąją pusę, sostinės gyventojai jaučia suintensyvėjusį eismą ir baiminasi, kad į Vilnių rugsėjį sugužėjus studentams, jis visiškai sustos. Gatvių remonto darbų planavimu ir, atrodo, nesibaigiančiu jų rausimu socialiniuose tinkluose stebisi tiek eiliniai vairuotojai, tiek žinomi veidai. 

Savivaldybės administracijos direktorius A. Bužinskas taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ atsakė į vieną esminių klausimų – kodėl naujai išasfaltuotos gatvės netrukus vėl imamos rausti? Jis šiek tiek užsiminė ir kaip organizuojami gatvių remonto darbai. 

„Iš šono komunalininko darbas gali atrodyti gan elementarus – išasfaltuok duobėtas gatves ir gyventojai bus laimingi. Tačiau praktikoje palietus vieną gatvę, palieti ir milžinišką savivaldybės, įmonių ir gyventojų interesų mazgą. 

Tai, ką matome paviršiuje, yra tik ledkalnio viršūnė, po kuria slepiasi: tinklai, kabeliai, vamzdžiai, trasos, kolektoriai. Be jų gyventi patogiai savo namuose nepavyktų“, – pasakojo A. Bužinskas. Anot jo, kuo daugiau darbų reikia atlikti – tuo daugiau jų reikia suderinti su visomis susijusiomis šalimis ir tai esą ne tik Vilniaus, o universali Europos miestų problema. 

„Todėl daugelį gatvių tvarkome ilgiau, bet kompleksiškai – tvarkomose gatvėse ne tik atnaujinama asfalto danga, bet ir pakeičiami po žeme besidriekiantys vamzdynai, kad kuo ilgiau nereikėtų į jas grįžti. Taip dirbame V. Kudirkos, Džiaugsmo, B. Radvilaitės, Maironio, Vokiečių, J. Basanavičiaus, Vilniaus, Trakų, T. Narbuto, Kalvarijų, Tarandės ir kitose gatvėse“, – dėstė miesto valdžios administracijos direktorius. 

Visgi, vilniečiai galėtų įvardyti ne vieną vietą, kurioje neseniai matė besidarbuojančius kelininkus, o jie ir vėl sugrįžo į tą pačią vietą ardyti neseniai sutvarkyto asfalto. Šiam reiškiniui pateisinti politikas išskiria kelias priežastis: avarija, brokas, ratų ir nervų tausojimas, centrinės valdžios planai, privati statyba, augantis poreikis ir t.t.