Putino moterys

Prabanga po sankcijų šešėliu: kaip buvusi Putino žmona ir dabartinė gyvenimo draugė pasakiškai praturtėjo

Kol oficialioji Maskva bando įtikinti pasaulį, kad buvusi Vladimiro Putino žmona Liudmila Očeretnaja tėra ramybės ieškanti pensininkė, užsienio portalai, tokie kaip „Politico“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „OCCRP“, piešia visai kitokį vaizdą. 

Pasakojama apie moterį, kuri po skyrybų su Vladimiru Putinu ne tik nepasitraukė į užmarštį, bet ir tapo viena pagrindinių figūrų operacijoje, skirtoje Kremliaus elito turtams Europoje legalizuoti.

Užsienio žiniaslaidos dėmesio centre atsidūrė ne tiek pati Liudmila, kiek žaibiška jos naujojo vyro, Artūro Očeretno, sėkmė. 

Putinas su žmona Liudmila

Tarptautiniai tyrėjai pabrėžia, kad jaunas vyras, neturėjęs jokio rimto kapitalo, vos po vestuvių tapo nekilnojamojo turto magnatu. 

Didžiausią skandalą sukėlė prancūziškojo Bjarico kurorto brangakmenis – vila „Suzanne“. 

„The Guardian“ duomenimis, ši 5 mln. eurų vertės rezidencija tapo simboliu, kaip Rusijos elitas per „buvusius“ šeimos narius leidžia šaknis Prancūzijos Rivjeroje.

Tačiau 2026-ųjų pradžioje pasirodę pranešimai rodo, kad ši prabanga nebėra neliečiama – Prancūzijos teisėsauga vis aktyviau kėsinasi areštuoti turtą, kurio įsigijimo šaltiniai kvepia pinigų plovimu.

Vila Prancūzijoje

Tačiau Očeretnų ambicijos ties Prancūzija nesustojo. Ispanijos leidinys „El Mundo“ atskleidė, kad pora savo imperiją išplėtė iki saulėtosios Marbeljos, kur per keletą metų įsigijo prabangių apartamentų už milijonus eurų. 

Naudodamiesi „auksinių vizų“ programomis, jie užsitikrino ne tik prabangų gyvenimą, bet ir teisinį saugumą Europos Sąjungos viduje, kol Maskvos retorika liejo tulžį ant Vakarų vertybių.

Liudmilą Očeretnają vadina Putino „pinigine“

Liudmila Očeretnaja
Artūras Očeretnas

Šiandien užsienio portalai Liudmilą Očeretnają vadina nebe „tragiška izoliuota žmona“, o Putino „pinigine“.

Faktas, kad jai ir jos vyrui pavyko valdyti ne tik nekilnojamąjį turtą užsienyje, bet ir gauti milžiniškas pajamas iš istorinių pastatų nuomos Maskvos centre, rodo, jog skyrybos su prezidentu buvo labiau techninis manevras nei emocinis išsiskyrimas. 

2026 metais ši istorija tampa pagrindiniu pavyzdžiu vakarų politikams, reikalaujantiems dar griežtesnės kontrolės asmenims, kurie oficialiai nebėra susiję su diktatoriumi, tačiau jų sąskaitos ir vilos liudija apie nenutrūkstamą lojalumą Kremliaus pinigų kranams.

Auksinis narvas už mokesčių mokėtojų milijardus: neoficialus Alinos Kabajevos gyvenimas

Putinas ir Kabajeva

Šiuolaikinės Rusijos politiniame peizaže Alinos Kabajevos figūra užima išskirtinę vietą – ji tapo gyvu simboliu to, ką analitikai vadina „pseudo-monarchija“. 

Nors oficialūs šaltiniai atkakliai tyli, tiriamosios žurnalistikos projektai atskleidžia prabangos ir neskaidrių finansų tinklą, kuris apgaubė buvusią olimpinę čempionę. 

Jos kasdienybė, pasižyminti milžinišku pertekliumi, yra ne tik asmeninė privilegija, bet ir tiesioginis Rusijos elito valdžios demonstravimo būdas.

Pagrindinis šios prabangos variklis – neskaidrūs fondai, į kuriuos nepertraukiamu srautu plaukia milijardinės lėšos. 

Tyrėjai pastebi dėsningumą: Alinos Kabajevos vadovaujamos struktūros neretai pasipildo pinigais, kurie lieka nuo stambių valstybinių projektų ar abejotinos kilmės statybų. 

Politologai pabrėžia, kad šie turtai nėra uždirbti rinkos sąlygomis – tai lėšos, paimtos iš šalies biudžeto, kurios vėliau virsta prabangiomis vilomis, privačiais lėktuvais ir išskirtine apsauga, prilygstančia aukščiausiems valstybės vadovams.

Putinas ir Kabajeva

Visuomenės akyse A. Kabajeva traktuojama kaip neoficiali „carienė“, kurios statusas leidžia jai stovėti aukščiau įstatymų. 

Šalyje, kurioje institucijos tarnauja siauram elito ratui, bet kokie klausimai apie jos turtų kilmę atsimuša į tylos sieną. Tai sukuria archajišką socialinį modelį, kuriame „valdovas“ savo artimiesiems gali dalinti valstybės turtą lyg asmeninę nuosavybę, o mokesčių mokėtojams tenka tik stebėtojų vaidmuo.

Tačiau ši spindinti prabanga turi ir kitą pusę. 

ol elito atstovai mėgaujasi izoliuotu gyvenimu saugomose rezidencijose, jų demonstratyvus vartojimas tampa vis ryškesniu socialinės nelygybės įrodymu. 

A. Kabajevos pasirodymai viešumoje dažnai tampa propagandiniu įrankiu, skirtu nukreipti dėmesį nuo ekonominių sunkumų ar geopolitinių nesėkmių, pasiūlant visuomenei blizgantį pasaką primenantį vaizdą.

Galiausiai, jos gyvenimas „auksiniame narve“ geriausiai iliustruoja sistemos esmę: visišką atotrūkį nuo realybės ir įsitikinimą, kad prabanga gali paslėpti bet kokius moralinius ar teisinius nusižengimus.

Milžiniškas nekilnojamojo turto tinklas

Didžiausias butas Rusijoje: Tyrėjų grupė „Proekt“ atskleidė, kad 2011 metais Kabajevai Sočyje buvo nupirktas milžiniškas, apie 15 mln. dolerių vertės penthauzas „Royal Park“ komplekse. 

Jis vadinamas didžiausiu butu Rusijoje: bute yra 20 kambarių, privatus kino teatras, biliardo salė, meno galerija, baseinas ant stogo ir net sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.

Valdajaus rezidencija: Pranešama, kad Kabajeva su vaikais didžiąją laiko dalį praleidžia specialiai jai pastatytame 1 200 kv. metrų mediniame dvare Valdajuje, netoli oficialios Putino rezidencijos. Ši teritorija griežtai saugoma FST (Federalinės apsaugos tarnybos), o virš jos galioja neskraidymo zona.

Vilos Turkijoje ir Europoje: Užsienio žiniasklaidoje (pvz., „Balkanweb“) pasirodė pranešimų, kad per tarpininkus jai buvo nupirktos dvi prabangios vilos Turkijoje – viena Stambule, kita pietinėje šalies dalyje. Anksčiau taip pat buvo minimos prabangios rezidencijos Šveicarijoje, Lugano ežero pakrantėje, kur ji esą slapstėsi prasidėjus invazijai į Ukrainą.

Finansinės operacijos ir „kišenpinigiai“ iš dvaro statybų

„Geležinio kupolo“ perteklius: Naujausias 2026 m. vasario mėnesio FBK tyrimas skelbia, kad baigus vadinamojo „Putino dvaro“ statybas Gelendžike, likęs 6,5 mlrd. rublių (apie 84 mln. dolerių) perteklius buvo pervestas į Alinos Kabajevos labdaros fondus.

Fiktyvi filantropija: Nors jos fondai oficialiai remia gimnastiką, tyrėjai nustatė, kad tik apie 1 % gautų lėšų panaudojama pagal paskirtį. Likę pinigai naudojami prabangiam Kabajevos ir jos vaikų gyvenimo būdui finansuoti, įskaitant privačias keliones ir aptarnaujantį personalą.

Darbinės pajamos ir įtaka žiniasklaidai

Nacionalinė medijos grupė (NMG): Nuo 2014 m. Kabajeva vadovauja didžiausiai Rusijos žiniasklaidos holdingo bendrovei. Užsienio portalai (pvz., „The Insider“) skaičiuoja, kad jos metinis atlyginimas siekė apie 10 mln. dolerių per metus, nors ji neturi jokios patirties žiniasklaidos valdyme. 

Ši alga yra dešimtis kartų didesnė nei kitų panašaus lygio vadovų pasaulyje.

Sankcijos ir izoliacija

Dėl glaudžių asmeninių ryšių su Rusijos prezidentu Alina Kabajeva yra įtraukta į JK, ES, JAV ir Kanados sankcijų sąrašus. 

Tai reiškia, kad jos turtas šiose šalyse yra įšaldytas, o jai pačiai uždrausta atvykti. Pavyzdžiui, JK vyriausybė oficialiai pareiškė, kad Kabajeva yra asmuo, padedantis slėpti asmeninį Putino turtą užsienyje.

Šaltinis:  The Insider / Politico Europe/ The Guardian

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder