Rudenį 100-metį pasitiksiantis Adamkus: tikiu, kad tėvynei atidaviau viską, ką galėjau

Straipsnyje pavadinimu „Iš Čikagos kilo ne tik Obama, bet ir dar vienas prezidentas, kuris netrukus švęs 100 metų jubiliejų“, pabrėžiama, kad V. Adamkus yra vienas iš mylimiausių šalies politikų. Lietuvos prezidentu jis buvo dvi penkerių metų kadencijas permainų šalyje laikotarpiu – prieš pat įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO bei po to.

Rudenį buvusiam šalies vadovui sukaks 100 metų, tad visoje šalyje jau planuojami renginiai šiam jubiliejui paminėti.

Kai 1998 m. V. Adamkus pirmą kartą kandidatavo į prezidento postą, jo kritikai teigė, kad jis nėra tikras lietuvis.

Tačiau jis buvo tikras to meto lyderis, pabrėžia JAV leidinys: Amerikos lietuvis, kuris 1990 m. nepriklausomybę paskelbusią šalį vedė į Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Lietuva įstojo į ES ir NATO 2004 m. pavasarį, pasibaigus V. Adamkaus pirmajai penkerių metų kadencijai.

Dokumentinių filmų kūrėjos Audronės Bielinienės teigimu, V. Adamkaus amerikietiškumas turėjo didelį poveikį pasaulinėje arenoje.

„Tai, kaip jis atstovavo Lietuvai užsienyje, buvo visiškai kitokio pobūdžio, ir tai buvo labai svarbu“, – sakė ji.

„Chicago Sun Times“ cituojamas istorikas, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas tvirtina, kad V. Adamkus buvo tinkamiausias žmogus Lietuvai, vis dar „stipriai sužalotai“ ilgų sovietinės okupacijos metų.

„Jis tebėra populiariausias ir labiausiai pasitikėjimą keliantis politinis veikėjas Lietuvoje. Jo autoritetas ir moralinė lyderystė kyla ne tik iš labai sėkmingos politinės karjeros, bet ir laikysenos, požiūrio, principų. Ir jis sugebėjo tai parodyti labai artimu, labai tiesioginiu, labai atviru būdu“, – tikino R. Petrauskas.

Pats V. Adamkus savo karjerą apibūdina kukliau.

„Manau, kad, išrinktas prezidentu, padariau viską, ką galėjau, kovodamas už geresnę ateitį“, – sakė jis.

JAV prezidentams pasakojo apie Lietuvą

Nors ir buvo įsitvirtinęs Čikagoje bei įgijo JAV pilietybę, V. Adamkus išlaikė ryšius su savo tėvyne ir aktyviai dalyvavo kelių diasporos organizacijų veikloje.

1970 m. jis pradėjo dirbti JAV Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA), o 1981 m. tuometis prezidentas Ronaldas Reaganas jį paskyrė regioninio padalinio direktoriumi. Iki 1997 m. jis vadovavo agentūros veiklai Ilinojaus, Indianos, Mičigano, Minesotos, Ohajo ir Viskonsino valstijose. Kai tik galėdavo, naudodamasis savo viešosiomis pareigomis aplankydavo Lietuvą ir siekdavo jos nepriklausomybės paskelbimo.

„Tai visada buvo mūsų mintyse“, – sako jis.

„Turėjau galimybę asmeniškai bendrauti su aukščiausiais valdžios atstovais, ir mano ryšiai su Kongreso delegacija buvo tikrai labai artimi“, – prisimena V. Adamkus.

O susitikimuose su JAV prezidentais, pasak jo, kalbėta ne tik apie aplinkos apsaugą.

„Turėjau progą paaiškinti situaciją, kai prezidentas paklausdavo: „Kaip sekasi Lietuvai?“ Ir tai iš tiesų buvo galimybė aptarti reikiamus klausimus“, – sako jis.

Sukrėtęs apsilankymas sovietinėje Lietuvoje

Kai 1972-aisiais, praleidęs užsienyje daugiau nei ketvirtį amžiaus, pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, V. Adamkus pasakojo buvęs sukrėstas sovietinių represijų padarinių, kuriuos matė susitikęs su lietuviais.

„Užuot susitikus įprastomis aplinkybėmis, kai galima aptarti problemas, kultūrą, rėmėjus, radau bendruomenę, kuri nekalbėjo, nebendravo“, – sakė buvęs prezidentas.

„Žmonės vaikščiojo įbedę akis į šaligatvį. Patikėkite manimi, kaip žmogui, užaugusiam laisvoje visuomenėje, tai buvo šokiruojanti patirtis“, – tvirtino jis.

Sprendimas siekti prezidento posto ir žmonos pasipriešinimas

Nusprendęs kandidatuoti Lietuvos prezidento rinkimuose 1998 m., 71-erių V. Adamkus kalbėjo apie norą išlaisvinti šalį nuo korupcijos ir senų sovietinių papročių bei užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais. Interviu „The Associated Press“ jis tuomet teigė, kad „visa karta užaugo griežtoje vienpartinėje valstybėje, kur jai buvo nurodyta, ką daryti, o ko nedaryti“.

„Aš ateinu su atvirumo ir asmeninės iniciatyvos patirtimi, kurios šioje visuomenėje nebuvo jau 50 metų“, – sakė jis.

Siekiant šalies vadovo posto V. Adamkui teko įveikti dvi kliūtis – gauti teismo leidimą dalyvauti rinkimuose, kadangi buvo reikalavimas būti išgyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, ir įtikinti žmoną Almą.

„Ji labai, labai prieštaravo šiai idėjai“, – sako jis.

V. Adamkaus žmona, kuri mirė 2023 m. sulaukusi 95-erių, norėjo ramios senatvės, daug keliauti ir skirti laiką pomėgiams. Tačiau rėmėjai Lietuvoje spaudė jį kandidatuoti, ir, anot V. Adamkaus, jis ėmė tikėti, kad turėtų pabandyti.

„Turiu prisipažinti, kad dėl mano sprendimo buvo pralieta daug ašarų. Bet galiausiai galiu pasakyti, kad Alma buvo labai ištikima bendražygė“, – pasakojo buvęs prezidentas.

Teigia atidavęs viską, ką galėjo

JAV demokratų senatoriaus Dicko Durbino teigimu, V. Adamkaus pavyzdys gyvuoja Lietuvos paramos Ukrainai ir demokratiniams aktyvistams, priverstiems bėgti iš Rusijos ir Baltarusijos, iniciatyvose.

„Prezidentas Valdas Adamkus savo gyvenimą paskyrė Lietuvos žmonėms ir kovai už demokratiją. Mano motina, imigrantė iš Lietuvos, didžiuotųsi savo gimtąja šalimi – mano draugo, prezidento Adamkaus dėka“, – sako D. Durbinas.

Čikagos leidinio paklaustas, kaip pats vertina savo nuveiktus darbus, V. Adamkus susimąstė ir sakė, kad tai sudėtingas klausimas.

„Manau, kad nereikia trokšti būti kažkaip prisimenamam. Reikia pajausti, ar tikrai savo gyvenimu prisidėjai prie ko nors. Aš asmeniškai tikiu tuo, kai savęs klausiu: ar padariau tai, ko norėjau? Ar padariau tai tinkamai? Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad džiaugiuosi turėjęs galimybę prisidėti ir atidaviau viską, ką galėjau“, – savo nueitą kelią interviu „Chicago Sun Times“ apibendrino buvęs Lietuvos prezidentas V. Adamkus.