„Sąžinė brangesnė už šlovę“. Alos Pugačiovos pirmas interviu nuo karo Ukrainoje pradžios

VE.LT

2025-09-11 07:37

Rusijos dainininkė Ala Pugačiova pirmą kartą per daugelį metų davė didelį interviu. Ji papasakojo žurnalistei Jekaterinai Gordejevai, kodėl nusprendė išvykti iš šalies, nors anksčiau negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be tėvynės, apie savo pagrindines vertybes, kūrybą, mėgstamus atlikėjus ir šeimą.

Pokalbis vyko viloje Jūrmaloje, kurią Pugačiovos šeima nuomojasi atostogų metu. Dainininkės interviu tonas buvo paprastas ir naminis, be pompastikos. Ji pabrėžė, kad prabanga jai niekada nebuvo svarbi, kur kas vertingesnė yra vaikų, vyro sveikata ir šeimos laimė.

Pugačiova su humoru kalbėjo apie amžių: „Kūnas dreba, bet rankos – ne“. Ji prisipažino, kad sutiko duoti interviu dėl vaikų – palikti jiems „epochos dokumentą“, papasakoti tiesą apie mamą ir tėtį.

„Aš turiu kam ir dėl ko gyventi. Aš turiu tikslą, esu laiminga. Kam nors tai nemalonu girdėti, bet aš esu patenkinta savo gyvenimu“, – sakė ji.

Gordejeva prisipažino, kad interviu bus šališkas, nes ji yra dainininkės gerbėja, bet paprašė atsakyti į klausimus sąžiningai. Pugačiova iš karto sutiko: „Katiuša, kada aš atsakiau nesąžiningai? Bet kokiu atveju reikia likti sąžiningu žmogumi“.

2022 m. vasaris

Pugačiova išsamiai aprašė, kaip priėmė sprendimą išvykti iš Rusijos. Iš pradžių, kai Ukrainoje prasidėjo visapusiškas karas, ji neketino palikti Rusijos, bet po gandų internete, kad ji tariamai pabėgo, ir pokalbio su Sergejumi Kirijenku tapo aišku, kad tai vienintelis teisingas sprendimas.

Pirmasis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenko susitiko su daininke netrukus po to, kai jos vyras Maksimas Galkinas įrašė pirmąjį antikarinį kreipimąsi į savo auditoriją socialiniuose tinkluose. Kirijenko pasakė Pugačiovai, kad Galkinas per daug laisvai reiškia savo nuomonę.

Dainininkė prisimena, kad ant jo stalo buvo išdėstyti visi išspausdinti menininko antikariniai pasisakymai.
„Jūs galėjote įspėti, kad žodžio laisvės nebėra“, – sakė Pugačiova.

„Nesijaudinkite, viskas gerai“, – įtikinėjo Kirijenko.

Pugačiova prisimena, kad nors ir patikėjo pareigūnu, vis tiek jautė, kad kažkas ne taip. Po dviejų dienų Galkinas buvo pripažintas „užsienio agentu“, o vaikai pradėjo būti persekiojami mokykloje. Tada šeima susikrovė lagaminus, pasiėmė 30 tūkstančių dolerių, kuriuos buvo galima vežti, ir išvyko į Izraelį. Tuo metu jie neturėjo šios šalies pilietybės.

„Yra toks dalykas, Katia, kaip sąžinė. Ir sąžinė yra brangesnė už šlovę, prabangą, brangesnė už viską“, – paaiškino Pugačiova.

Ji stebisi, kad Rusijoje kai kurie ją vadina išdavike, tarsi kas nors „visą gyvenimą ją maitino iš šaukštelio“.

„Bet aš mokiausi, dirbau. Be to, kiekvienas žmogus turi teisę išvykti, jei jį be priežasties įžeidžia. […] Aš nenoriu baigti savo gyvenimo vėl stalinizmo sąlygomis. Aš gimiau stalinizmo laikais – buvo nuolatiniai draudimai, net po jo mirties. Tada rodė, kaip minios verkė, o iš tikrųjų tai buvo šventė“, – sako dainininkė.

Santykiai su rusais

„Aš sakiau: aš paliksiu tėvynę tik tada, jei ji mane išduos. Ir ji mane išdavė. Bet manęs neišduoda milijonai gerbėjų Rusijoje ir kitose šalyse. Aš visada labai džiaugiuosi, kai man rašo ir siunčia vaizdo įrašus“, – prisipažino dainininkė.

Ji prisiminė, kad dar sovietmečiu atsisakydavo labai viliojančių užsienio pasiūlymų, nes negalėjo įsivaizduoti gyvenimo už Rusijos ribų. Dabar ji „ne tik įsivaizduoja, bet ir gyvena taip“.

Pavyzdžiui, kartą Švedijos grupė ABBA pasiūlė Pugačiovai dalyvauti muzikalo „Šachmatai“ įrašuose. Rusijos dainininkė labai norėjo sutikti, bet atsisakė dėl nerimo dėl šeimos: TSRS Kultūros ministerija laikė tokį bendradarbiavimą „netinkamu“.

Kūryba ir scena

Pasivaikščiodama pakrante, viena moteris ukrainiečių kalba padėkojo Alai Borisovnai už paramą šaliai. Pugačiova atsakė „Dyakuyu“ („ačiū“ ukrainiečių kalba). Tada ją taip pat pasveikino moterys rusų kalba: „Mes jus dieviname! Bravo!“ Įvairaus amžiaus žmonės fotografavo dainininkę savo telefonais.

„Aš esu introvertė, ką gi man daryti. Todėl scena yra mano išgelbėjimas, nes žmonės yra toli salėje: aš jų nematau, bet jaučiu ir pradedu mylėti. O gyvenime bijau ir pradedu drovėtis pernelyg didelio dėmesio. Scenoje aš atsipalaiduoju“, – komentuoja Pugačiova.

Ji pasidalijo, kad niekada nemėgo pravardės „Primadona“: „Tai dainos pavadinimas. Aš esu moteris, kuri dainuoja“.

Ji šiltai atsiliepė apie Monetočką, Stasą Pjechą, Dimą Bilaną ir kitus atlikėjus. Tačiau ji kritiškai žiūri į šiuolaikinę estradą: „Dabar yra laikas, kai seniai dar dainuoja, o jaunų dar neatsirado“.

Asmeninis gyvenimas ir šeima

Pugačiova prisipažino, kad ištekėjo už Filipo Kirkoro, norėdama jį paremti ir įvykdyti mirštančios dainininko motinos prašymą. Su Galkinu viskas buvo kitaip – „meilė, absoliuti harmonija, draugystė, supratimas, parama“. Pats Galkinas interviu nedalyvavo, bet kadre pasirodė poros sūnus ir dukra.

Laimingiausia savo gyvenimo diena Ala Borisovna pavadino dukros Kristinos Orbakaite gimimą.

Interviu metu dainininkė daug dėmesio skyrė pasakojimui apie savo šeimą ir savo biografiją. Vienu metu ji patikslino, kad labai norėjo sužinoti, ar ji yra žydė, ir padarė DNR testą. „Aš ne žydė, bet esu pusiau lenkė“, – sužinojo Pugačiova.

Požiūris į politiką ir valdžią

„Niekada nenorėjau būti valdžios pusėje“, – pabrėžė Pugačiova. Ji prisiminė, kad 2000-ųjų pradžioje balsavo už Putiną, manydama, kad jis sako „labai teisingus dalykus, įskaitant apie Ukrainą“ (tuo metu Putinas kalbėjo apie kaimyninės šalies nepriklausomybę), bet nusivylė po istorijos su povandeniniu laivu „Kursk“: „Laukiau, kad jis atvyks paguosti, bet jis neatvyko“.

Pugačiova griežtai pasmerkė skundus, pavadindama juos „šalies grybais“, ir pažymėjo: „Bet kokiai valdžiai Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje būdingas puikybė. O puikybė – tai nuodėmė“.

Dainininkė niekada neturėjo minčių eiti į didžiąją politiką, nors 90-aisiais prasidėjo naujas jos kūrybos etapas ir ji jau tapo autoritetinga asmenybė šou versle.

— Banditų pasaulis mane gerbė. Kai nužudė [žurnalistą] Vladą Listjevą, buvau isterijos būsenoje. Aš iš esmės žinau, kodėl [nužudė], tai buvo finansinis klausimas, visko pasidalijimas. Man jo buvo taip gaila, – prisimena Pugačiova.

– Ir tada jūs pasakėte, kad nužudo visus, kurie išsiskiria. Bet visų nenušausite, – pastebi Gordeeva.

– Aš dabar verkšiu. Net jei mane paimtų po šių žodžių, aš juos pasakyčiau, – priduria dainininkė.

Gordejeva priminė, kaip 2012 m. Pugačiova interviu žurnalistui Vladimirui Pozneriui sakė, kad „mes stovime ant krašto“. Žurnalistė paklausė, ar dainininkė jau tada suprato, kad vyksta kažkas negero. Tuo metu Pugačiova palaikė gerus santykius su tuometiniu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Ji nesitikėjo, kad jis taip pasikeis per šiuos metus – kaip ir Vladimiras Putinas.

„Tu net neįsivaizduoji, kaip man gaila dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Vėliau viskas baigsis ir vėl bus normalu, bet žmonių jau nebegalima sugrąžinti. Sugadinti likimai, traumuoti vaikai“, – sako ji.

Pugačiova paaiškina Gordejevai: „Aš turiu nuojautą“.

Žurnalistė prašo: „Tada pasakykite, kas bus toliau!“

Pugačiova: „Aš žinau, bet neturiu teisės pasakyti“.

Gordejeva: „Bent jau užsiminkite!“

Pugačiova: „Pagyvenkime iki 2027 metų. Įsimink: 2027-ieji“.

Apie mirtį ji kalba ramiai: „Nenorėčiau būti silpna ir nenorėčiau stiprių skausmų. Bet norėčiau gražiai ir giliai senatvėje užgesti kaip žvakė. Tegul skamba Mocarto „Rekviem“ ar kažkas panašaus“.

Šaltinis: novayagazeta.eu