Žodis miršta kaip žmogus - su viltimi prisikelti

(1)

„Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“, - rašoma ant paminklo kalbai, kuris yra Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekos kieme. Šį paminklą sudaro 62 mirę lietuvių kalbos žodžiai, iškalti granito trinkelėse į biblioteką vedančiame take.

"Kolegos žiūrėjo skeptiškai, kai ėmiau rinkti mirusius žodžius iš Lietuvių kalbos žodyno. Sakė, kad miršta tik žmonės ir bitės, tačiau man ši klaipėdiečių idėja atrodo prasminga.

Ir žmogus, ir žodis verti pagarbos. Tarp jų gyvenimo ir mirties matau panašumo. Kai vienas žmogus mus palieka, tai dar nereiškia, kad miršta tauta.

Taip pat vienas prarastas žodis nesukelia kalbos mirties, tačiau įspėja, kad ją sergėtume, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai kalbėtų gražia lietuvių kalba...„ - sakė “Vakarų ekspresui" išnykusius žodžius paminklui atrinkusi kalbininkė, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Paminklas - įspėjimas

Idėja įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui - Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams.

Rašytojai, pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą ir prof. dr. D. Mikulėnienę, sumanė, jog prasmingiausias paminklas ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai gimtajai kalbai būtų įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius - kaip įspėjimą visiems mums, kad kalba pamažu traukiasi, laidodama nuostabaus grožio lietuviškus žodžius, nes jie ne svetimųjų, bet mūsų, lietuvių, valia yra keičiami į dirbtinius ar net sintetinius svetimžodžius.

Paminklas bibliotekos kiemelyje buvo atidengtas 2013 metais. Kad ir kaip liūdna, bet jį vis papildo nauji žodžiai. Iniciatyvos juos įamžinti, o sykiu tokiu būdu pabandyti sugrąžinti į vartoseną, ėmėsi bibliotekos draugai ir partneriai.

2021 m. Klaipėdos dramos teatras paminklą papildė žodžiu „pirmvidudienis“, o Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - „pritvara“.

Šiemet UAB „Mūsų laikas“ valdybos narė Rugilė Cibauskaitė pasirūpino prikelti žodį „miltamalys“, o muzikantas ir dainininkas Linas Švirinas atkreipė dėmesį į žodį „ugnadegtis“.

Kalba nuolat kinta

Su prof. habil. dr. D. Mikulėniene prieš Vėlines kalbamės apie lietuvių kalbos žodžius „naujagimius“ ir „senolius“, apie jų mirtį ir galimybę prisikelti.

Paminėjote, kad mirusius žodžius rinkote iš LKŽ. Smalsu tapo, kiek iš viso šiame žodyne žodžių?

Kalbininkai registruoja visus lietuvių kalbos žodžius. Didžiausias jų telkinys yra Lietuvių kalbos žodynas. Jis rašytas 100 metų. Jo pradininkas 1902 metais buvo kalbininkas Kazimieras Būga, o kiti kalbininkai žodyną baigė 2002 m. Tuo mūsų didysis žodynas panašus į brolių Grimų rašytą Vokiečių kalbos žodyną. Garsieji broliai kūrė ne tik pasakas...

Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne yra pusė milijono žodžių, jį rašė ir redagavo kelios kalbininkų kartos - net septyniasdešimt autorių.

Išleista 20 storiausių tomų, o elektroninė versija prieinama skaitytojams adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kada žodis laikomas mirusiu? Kaip tai suprasti iš žodyno? Gal tas žodis ne miręs, o tik man negirdėtas?

Vertinant žodžio gyvastį, vien tik žodynų nepakanka. Reikia bent kiek išmanyti ir lietuviškų senųjų raštų istoriją, būti gerai susipažinusiam su lietuvių tarmėmis, turėti išsamių leksikologijos žinių... Yra daug tų „reikia“... Dar vienas jų - bandyti įvertinti, ar tas žodis tikrai negalės būti prikeltas naujam gyvenimui...

Pažymėtina, kad leksika yra labiausiai kintantis kalbos lygmuo.

Vieni žodžiai išnyksta, vietoj jų atsiranda naujų.

Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, dar iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai.

Dabartinėje lietuvių kalboje ypač daug atsiranda įvairių sričių terminų.

Paminkle kalbai iškalti 62 mirę (mirštantys) žodžiai. Ką reiškia patikslinimas skliausteliuose, ar tie žodžiai dar gali atgimti? Ar tai visi mirę žodžiai?

Ieškojau įdomesnių žodžių ir šį darbą galima tęsti, tačiau labai atsargiai, nes nevartojamas žodis gali sugrįžti į gyvenimą.

Regis, žinau tokį pavyzdį. Yra tokia įmonė „Čiūtė“, kurios steigėjos seserys Ročiūtės, išsiaiškinusios, kad žodžiu „čiūtė“ praeityje buvo vadinamas kankorėžis, pasirinko jį savo parduotuvės prekės ženklu.

Šis pavyzdys išties puikiai iliustruoja šią galimybę. Esame kūrybingi, galėtume būti dar kūrybingesni ir įtraukti į vartoseną senus žodžius, ne tik kurdami naujažodžius.

Ačiū už nuorodą į naujažodžių bazę Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje. Smagiai pasijuokiau. Iš tiesų yra tarp jų visai gerai skambančių (pvz., daigykla), bet taip pat kliūva ir nenorminiai anglicizmai (datingas ir pan.). Suprantama, kad kalba - gyva ir nuolat kintanti. Tik ar angliški naujažodžiai, tarptautiniai žodžiai nekelia grėsmės lietuvių kalbai? Kokie jūsų pastebėjimai?

Į visas kalbas kasdien plūsta vis naujų žodžių. Lietuvių kalba - ne išimtis. Bet angliški žodžiai ir tarptautiniai žodžiai - ne tas pats. Tarptautinių žodžių statusas „aukštesnis“ - kilę dažniausiai iš graikų ar lotynų kalbų, paprastai vartojami ne vienoje kalboje.

Į lietuvių kalbą jie ateina per kitas kalbas, o patekę į lietuvių kalbos dirvą dažniausiai prisitaiko prie mūsų kalbos sistemos - pavyzdžiui, yra linksniuojami taip, kaip ir lietuviški žodžiai. Taigi jie tampa mūsų kultūros dalimi.

Kiti svetimžodžiai mūsų vartojami tol, kol nesurandame tinkamo lietuviško pakaito... Pavyzdžiui, „pampersai“ egzistavo tol, kol nebuvo sugalvotas žodis „sauskelnės“. Kol šis daiktas bus naudojamas, tol ir žodis egzistuos.

Dažniausiai žodžiai miršta tada, kai nebenaudojamas daiktas ar išnyksta veikla, kurią tuo žodžiu įvardijame.

Naujažodžiai išties gali būti pavojingi „ekologinei“ lietuvių kalbos sistemai - pavyzdžiui, gali platinti svetimas darybines priesagas, su tais žodžiais pasakomus nelietuviškus žodžių junginius ir kitokius nepageidaujamus reiškinius.

Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad išsaugotume gražią senąją lietuvių kalbą?

Kalbą vertinti kaip savąją kultūrą, o žodį gerbti taip, kaip gerbiame žmogų.

Bus daugiau.

Mirę (mirštantys) žodžiai

angu 'arba' ankerys 'sudygęs grūdas' anopas, -a 'anoks, -ia' ansgatės 'antai, aure' arep 'op' atlėšys 'atodrėkis' augyvė '1. motina. 2. auklė. 3. įsčia. 4. augalas' augojas 'laukinis serbentas' begne 'bene, ar tik ne, gal' berklai 'lieptas (ppr. iš karčių)' bėsku 'oi, oi (skausmui reikšti)' besneko 'niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos' biškinas 'vidutinis, nestambus arklys' bizdras, -a 'trumpas, be uodegos' brąsvus, -i 'derlingas, našus' būrioti, -ioja, -iojo 'srėbti, pliaupti' bukštinas 'avinas' čiūtė 'kankorėžis' čiužma 'daug, daugybė' dabus, -i 'puošnus' dangojus 'apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai' dangovė 'apdaras, drabužiai, apsitaisymas, dangojus' daras 'darbas' deivilas 'dievaitis' delka 'meškerė' egėčiūtė 'kankorėžis' eitena 'kas greitas' kandručyti 'įkyrėti, neduoti ramybės, kankinti' labastis 'gerovė, gerumas' laigūnė 'žmonos sesuo' laimybė 'laimė, palaima' ledokas 'ledo krušos gabalėlis, blogas žmogus' lupinis 'mušimas, smūgis' mekslė 'kilpelė, ąselė' mėlynis 'vaivorykštė' miltamalys, -ė - 'malūnininkas' pirmvidudienis, -ė 'priešpietinis' pritvara 'aptvėrimas, tvora' ryma 'ramybė, palaima' rugtynys 'statinė ar kitas indas kam rauginti' runėti 'vešėti' ruošmė 'ruošimasis darbui' ruzliokas 'kas storai apsirengęs' sėdeika 'namisėda' somyti 'jėga nuraminti' ugnadegtis 'žvarbumas, aštrumas' valkos 'rogės' vambra 'lūpa, burna, snukis' varkalys 'varinių daiktų kalėjas, varininkas' varvas 'lašas' vekė 'statinis kaištis, volė' veliuoka 'vaiduoklis, šmėkla' ventarinė 'pilvas' verkšnaitis 'elgeta' vislab 'visados' žagata 'šarka' žievulėlis 'žievės skiedrelė, gabaliukas' žiorti, -sta, -o 'dėrėti' žiubčius 'avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas' žužulys 'stora gelumbė' žvieti, -ja, -jo 'žvejoti' žvilas, -a '1. poširmis. 2. apyžilis'

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder