Žvejų rūmų vizija priklausys nuo privatininkų malonės

MB „Bauland“ ir „XWhy“ parengta galimybių studija antradienį pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, modernizuoti Žvejų rūmų veiklą ir pritaikyti jai pastatus numatyta Strateginiame plėtros plane iki 2027 metų.

Per šį laikotarpį Žvejų rūmai turėtų tapti regioninio lygmens kultūros centru, reprezentuojančiu Vakarų Lietuvos kultūrą, jungiančiu skirtingas kultūros ir meno šakas, mėgėjų ir profesionalų meną, veikiančiu tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmeniu.

"Žvejų rūmai turėtų tapti pietinės Klaipėdos traukos centru, kuriame bendruomenė galėtų tenkinti kokybiškos, įtraukiančios, prieinamos kultūros poreikius ir kurti pati.

Žvejų rūmus norėtume matyti kaip drąsų kūrybos, sklaidos ir kultūrinių kompetencijų centrą, išsiskiriantį savita jūrine / regionine tapatybe", - lūkesčius išsakė Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja E. Deltuvaitė.

Galimybių studijos rengėjams buvo suformuluota užduotis išanalizuoti dabartinę kultūros centro Žvejų rūmų veiklą ir erdves miesto, nacionaliniu ir Baltijos jūros regiono valstybių kontekste, suburti visas suinteresuotas grupes (įstaigos darbuotojus,

Savivaldybės administracijos, mėgėjų meno kolektyvų atstovus, vietos bendruomenes, politikų, kultūros ir meno bendruomenės atstovus ir kt.), išsiaiškinti jų lūkesčius ir parengti įstaigos veiklos modernizavimo scenarijus ir erdvių modernizavimo vizualizacijų pavydžius, jų įgyvendinimo planus ir preliminarų lėšų poreikį.

Vieno iš galimybių studijos autorių, kompanijos „XWhy“ atstovo Eugenijaus Kaminskio pastebėjimu, dabar Žvejų rūmų veiklos yra įvairios ir būdingos kultūros centrams, tačiau nėra išskirtinės.

„Matytume jį kaip kūrybos ir meno centrą, kuris augina menininkus, bendruomenę, kaip vietą, kurioje atsispindi pajūrio kultūra. Tai būtų jo išskirtinumas“, - pažymėjo E. Kaminskis.

Siūlė tris variantus

„Bauland“ vadovo Donato Baltrušaičio nuomone, Žvejų rūmų išvaizda dabar yra morališkai pasenusi, nepatraukli įstaigos reprezentacinė erdvė, įėjimas į pastatą.

„Viduje erdvių daug, bet jos nėra patrauklios, nelabai patogios. Labai didelis plotas koridorių. Nepaisant to, Žvejų rūmuose lankosi iki 120 tūkst. lankytojų per metus ir įstaiga pagal lankomumą yra trečioje vietoje po Lietuvos jūrų muziejaus ir “Švyturio„ arenos“, - esamą būklę apibūdino specialistas.

Galimybių studijos rengėjai pateikė tris galimus variantus.

„Pirmoji alternatyva - lengviausias variantas. Tai būtų paprastasis remontas, estetiškai įrengiant erdves. Antra alternatyva - kapitalinis euroremontas, suskirstant erdves blokais. Trečia alternatyva - kapitaliai atnaujintas centras su nauju moderniu priestatu, kūrybos kiemu“, - pristatė D. Baltrušaitis.

Plačiau pristatyta trečioji alternatyva. Ją pasirinkus, pasak studijos rengėjų, padidėtų bendras įstaigos plotas, nes būtų pastatytas naujas priestatas ir esamo pastato rūsys taptų pirmuoju aukštu.

„Žvejų rūmų širdis būtų modernizuota salė, kurioje reikėtų gilinti orkestro duobę, montuoti sukamą sceną, ne tik sėdimas, bet ir stovimas vietas. Labai svarbu, kad tai būtų multifunkcė salė“, - pažymėjo „Bauland“ atstovas.

Galimybių studijoje kaip pagrindiniai kriterijai rekonstruojant pastatą išskirti tvarumas, estetika, įtrauktis. Jos rengėjai pirmiausia akcentavo modernių šildymo, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo būtinybę.

Galimybių studijos rengėjai sakė, kad taip pat būtina rekonstruoti ir technines, administracines Žvejų rūmų patalpas, maksimaliai išnaudojant visą kultūros centro plotą, įskaitant ir stogą, ant kurio siūloma įrengti terasą.

Raudonas pastato fasado plytas siūloma pakeisti betono plokščių, akmens, metalo ar medžio elementų apdaila.

Atkreiptas dėmesys ir į Žvejų rūmų aplinką. Pasiūlyta optimizuoti automobilių stovėjimo aikštelę palei Taikos prospektą, įrengti patrauklią reprezentacinę zoną, sporto aikštynus šalia įstaigos.

Du savininkai

Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas po pristatymo sakė, kad pasisakytų už kapitalinį remontą, o ne modernaus objekto statybą.

"Pagrindinis iššūkis Savivaldybei bus atsikovoti sporto sales, kurios priklauso privatiems asmenims. Žvejų rūmų dalis patalpų yra integruotos su privatiems asmenims priklausančia sporto sale.

Galbūt būsiu nepopuliarus, bet kalbu realiai. Manau, kad antrą variantą visada galima padidinti iki trečio arba sumažinti iki pirmojo. Kalbu kaip ūkininkas realistas, o ne vizionierius", - sakė A. Lenkauskas.