Megalodonas nebuvo supergrobuonis: mokslininkai atskleidžia „jūros pabaisos“ paslaptį

Nauji moksliniai įrodymai verčia abejoti seniai nusistovėjusiais įsitikinimais apie megalodoną - baisiausią istorijoje jūrų plėšrūną.

Tyrimas, kuriam vadovavo Džeremis Makormakas (Jeremy McCormack) iš Gėtės universiteto, parodė, kad megalodonas nebuvo išskirtinai „maisto grandinės viršūnėje“, kaip manyta anksčiau, o jo mityba buvo daug lankstesnė, rašo „Newsweek“.

Mokslininkai analizavo cinko izotopus suakmenėjusiuose megalodono - priešistorinio iki 24 metrų ilgio ryklio, gyvenusio prieš 3-20 mln. metų - dantyse.

Paaiškėjo, kad cinko kiekis megalodono dantyse neatitiko aukščiausio lygio plėšrūnų dantų kiekio, o tai reiškia, kad jis galėjo vartoti žemesnio lygio grobį - ne tik banginius ar delfinus, bet ir dideles žuvis ar jūrų bestuburius.

"Mūsų tyrimai rodo, kad megalodonas buvo ekologinis universalistas, - sakė Džeremis Makormakas (Jeremy McCormack).

Mokslininkai taip pat nustatė, kad gyvenamoji aplinka turėjo įtakos mitybai: Passau (Vokietija) fosilijos rodo, kad megalodonai tame regione valgė smulkesnį grobį, tikriausiai dėl didelių žuvų trūkumo.

„Tai mums suteikia svarbių žinių apie tai, kaip keitėsi jūrinės bendruomenės geologiniu laikotarpiu, bet dar svarbiau, kad net ir mėsėdžiai nėra apsaugoti nuo išnykimo“, - pridūrė Kenshu Shimada, paleobiologas iš JAV.

Tyrimas leidžia geriau suprasti megalodono vaidmenį senovės jūrų ekosistemose ir tai, kaip maisto grandinės pokyčiai galėjo prisidėti prie jo išnykimo.

Kas žinoma apie megalodoną?

Megalodonas (Otodus megalodon) - išnykusi milžiniško ryklio rūšis, laikoma didžiausia plėšria žuvimi Žemės istorijoje.

Dydis: manoma, kad jo ilgis siekė iki 18-20 metrų (kai kurie šaltiniai teigia, kad iki 25 metrų), t. y. jis buvo ilgesnis už mokyklinį autobusą ar sunkvežimį su priekaba.

Svoris: galėjo sverti daugiau kaip 50 tonų.

Gyvenimo laikotarpis: Gyveno maždaug prieš 20-3,6 mln. metų (nuo mioceno iki plioceno).

Mityba: Laikomas mitybos grandinės viršūne, medžiojo stambius jūrų žinduolius, įskaitant banginius, delfinus, jūrų vėžlius ir dideles žuvis.

Dantys: Vienas žymiausių elementų - trikampiai žmogaus delno dydžio dantys, dažnai randami fosilijų pavidalu. Vienas megalodonas galėjo turėti daugiau kaip 250 dantų.

Išnykimas: tiksli išnykimo priežastis nežinoma, tačiau prie veiksnių priskiriami vandenyno atšalimas, jūros lygio pokyčiai, konkurencija su kitais plėšrūnais (įskaitant banginių žudikų ir šiuolaikinių ryklių protėvius) ir grobio sumažėjimas.

Šiandien megalodonas popkultūroje yra jūros gelmių simbolis, dažnai vaizduojamas kaip legendinė pabaisa. 

Tačiau moksle jis yra svarbus raktas, padedantis suprasti senąsias vandenynų ekosistemas.

Šaltinis: unian.net