Manoma, kad kruizinė laivyba šiemet sulauks didžiausio istorijoje šuolio vertinant pagal keleivių skaičiaus augimą.
Galimas permainas „Vakarų ekspresui“ komentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros projektų vadovė Kristina Gontier, neseniai grįžusios iš vieno svarbiausių pasaulio kruizinės laivybos renginių – JAV įvykusios parodos „Seatrade Cruise Global 2026“.
Bėga nuo karščio
K. Gontier teigimu, JAV rinka kol kas išlieka pagrindinė kruizinės laivybos sektoriuje, tačiau keičiantis geopolitinei situacijai, priklausomybė nuo JAV mažėja. Įvykiai pasaulyje kompanijas verčia galvoti apie pokyčius. Kai kurios linijos apsisprendžia perkelti maršrutus iš Persijos įlankos, ieško naujų krypčių.
Permainos stebimos ir Viduržemio jūros rinkoje – dėl didelių karščių ir lankytojų srauto laivai perkeliami į kitus regionus. K. Gontier manymu, dėl šių priežasčių galima tikėtis laivų skaičiaus augimo Baltijos jūros regione.
Tikimasi 40 mln. keleivių
2026-ieji kruizinės laivybos istorijoje vadinami „aukso amžiumi“, kadangi numatomas didžiausias rinkos augimo šuolis per visą kruizinės laivybos istoriją, kuris sieks apie 8–9 proc., palyginant su pernai. 2025 metais kruizinių keleivių skaičius pasaulyje siekė 37,2 mln., o šiemet tikimasi per 40 mln. keleivių. Pagrindinė kruizinės laivybos augimo priežastis – šio verslo konkurencingumas.
Kiek daugiau nei penktadalis turistų teigia tokias keliones pasirenkantys dėl to, jog keliaudami turi galimybę aplankyti kelias vietas, keliautojus tenkina ekskursijų kokybė ir kt. Pasak K. Gontier, Klaipėdos uostui šį situacija yra itin palanki.
Laivų statybos tendencijos
Šiuo metu pasaulyje yra apie 495 jūriniai kruiziniai laivai, o iki 2037 metų numatoma pastatyti 79 naujus kruizinius laivus. Daugiausia naujų kruizinių laivų stato kompanijos „MSC Cruises“, „Royal Caribbean International“ ir „Norwegian Cruise Line“. Vertinant laivų statybos situaciją, ryškėja įdomi keleivinių keltų transformacijos tendencija – anksčiau bendrovės „Viking“ keltai, keleivius plukdę tarptautiniais reisais, dabar perdaromi į kruizinius laivus.
Kartais kruizą renkamasi dėl laivo
Šiuo metu stebimas vienodas pasiskirstymas tarp kelionių mažais ir dideliais laivais, tačiau ypač sparčiai auga ekspedicinių kruizų segmentas. Kruizinės kelionės mažais laivais keleivius traukia dėl aukštesnės kokybės paslaugų ir kone asmeniško aptarnavimo, tačiau dideli laivai geba pasiūlyti platų pramogų spektrą, palankesnes kainas, o kartais netgi pats laivas, o ne planuojami aplankyti uostai, tampa tam tikru atostogų tikslu. Būtent tai, kokio dydžio laivu renkamasi keliauti ir lemia pačios kelionės pobūdį bei kainą.
Šiuo metu kruizinių kelionių kainų spektras yra labai platus ir gali varijuoti nuo maždaug 2 iki 10 tūkst. žmogui. Įprastai didžiaisiais laivais plaukti yra pigiau. Be to, stebima tendencija, kad rinka darosi vis lankstesnė – organizuojamos „tarpsezonio“ kelionės, atsiranda galimybė keliauti ne visą numatytą maršrutą. Tokios ir panašios priemonės leidžia taikyti lankstesnę kelionių kainodarą.
Po pasaulį kruiziniais laivais aktyviausiai keliauja tų šalių gyventojai, kurios turi kruizines linijas, kadangi tai atveria galimybę išvykti iš savo šalies uostų. Daugiausiai tarp kruizinių keleivių – amerikiečių, vokiečių, anglų, italų, prancūzų.
Pasak K. Gontier, ši tendencija stebima ir vertinant į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų keleivių segmentą.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad kitais metais Klaipėdoje pirmą kartą per sezoną gali apsilankyti daugiau kaip šimtas kruizinių laivų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą