A. Latakas, kai prieš porą metų turėjo galimybę susipažinti su Škotijos atsinaujinančios energetikos pažanga, apsilankė ir Aberdyne. Šio miesto vandenilio plėtros projektai padarė didelį įspūdį.
Uosto direkcijai ketinant įgyvendinti vandenilio gamybos Klaipėdos uoste projektą, Uosto direkcijos vadovas, siekdamas pagilinti žinias, Aberdyne apsilankė dar kartą.
Šį kartą pavyko ne tik pasivėžinti Aberdyno gatvėmis riedančiu vandeniliu varomu autobusu, bet ir iš arčiau susipažinti su jo veikimo principais.
„Vandeniliu varomas autobusas greitai įsibėgėja, važiuoja labai tyliai, jame nėra jokio išmetamųjų dujų kvapo, įprastinio dyzelinio variklio gausmo“, - pasakojo Uosto direkcijos vadovas.
Savivaldybė groja pirmu smuiku
Aberdyne su vandeniliu pradėta dirbti daugiau kaip prieš dešimt metų. Pirmoji vandenilio gamybos stotelė mieste pastatyta 2015-aisiais ir per ketverius metus į šio miesto gatves išriedėjo dešimt bandomųjų autobusų su vandenilio celėmis.
Šį projektą rėmė miesto savivaldybė, labai palaikė Škotijos vyriausybė, kurios siekis yra, kad Aberdynas taptų vandenilio gamybos centru.
2015 metais buvo pradėta statyti ir po poros metų pradėjo veikti antra vandenilio gamybos stotelė, skirta ne tik autobusams, bet ir lengviesiems automobiliams.
Ten stovi elektrolizeris, yra išpilstymo stotelės, įrengta saugykla. Čia įkurtas ir informacijos apie vandenilį centras.
A. Latakas atkreipia dėmesį, kad viena Aberdyno uosto dalis yra miesto centre, kaip ir Klaipėdoje, o kita - išvystytame pietiniame uoste, kur įrengtos krantinės, skirtos vėjų jėgainių dalims iškrauti, pakrauti bei surinkti ir kruiziniams laivams švartuoti.
Netoli kruizinės krantinės, už tvoros, yra įrengta autobusų stotelė, į kurią atvažiuoja vandenilinis autobusas ir veža turistus į miesto centrą. Tai savotiška edukacija, aiškinanti žmonėms, kas yra vandenilis.
Aberdyne vandeniliu varomos ir miesto šlavimo mašinos, šiukšlių surinkimo sunkvežimis, net prekes pristatantys triračiai ar keturračiai, minami pedalais ir varomi vandeniliu.
Šiuo metu pirmieji dešimt bandomųjų vandenilinių autobusų jau nebekursuoja mieste. Vieni jų pateko į muziejų, kiti atiduoti laboratorijoms, universitetui. Juos pakeitė 25 nauji dviaukščiai autobusai, varomi vandeniliu, kurie važinėja po miestą.
Beje, pagaminamo vandenilio neužtenka, kad jie galėtų važiuoti kiekvieną dieną, todėl, matant didžiulį potencialą ir siekiant dar labiau mažinti CO2 išmetimus, statoma gamykla.
Vandeniliu siekia šildyti ir namus
Planuojama įkurti Aberdyno vandenilio gamybos centrą. Idėją vieningai remia ir savivaldybė, ir vyriausybė, įtraukiamas ir verslas.
Keliasdešimt hektarų esančioje pramonės zonoje, kur veikia įvairios įmonės, šalia yra inovacijų laboratorija, norima pastatyti didesnę vandenilio gamyklą.
Tikslas - ne vien aplinkosauginė, bet ir ekonominė bei socialinė nauda. Čia bus sukurta nemažai darbo vietų.
Minėtas centras vystomas keliais etapais. Pirmas jau įgyvendintas - jau dirba dvi stotelės, susiformavo vandenilio vartotojų srautas.
Antras etapas - pastačius vandenilio gamyklą ketinama išplėsti jo tiekimą geležinkeliui, sunkiajam transportui ir namų ūkiams, kurių šildymo sistemos bus pritaikytos vandeniliui, ir kitoms industrinėms reikmėms. Įgyvendindami šį projektą škotai planuoja iki 2030 metų uždirbti 700 milijonų eurų.
Škotija nemažina greičio
"Škotija yra numačiusi labai griežtus reikalavimus, kokia ji turi tapti iki 2030, iki 2050 metų, kai anglies dvideginio į aplinką jau nebeturėtų būti išmetama iš transporto priemonių.
Iki 2025 metų viešosios, valstybinės įmonės savo parkuose nebeturės transporto priemonių, varomų dyzelinu, o vėliau Škotijoje visai nebeturėtų būti dyzelinių automobilių", - pasakojo A. Latakas.
Aberdynas dabar yra didžiausias vandenilio centras visoje Jungtinėje Karalystėje. Vėjuotoje Škotijoje daug elektros pasigamina iš atsinaujinančios energijos, t. y. iš vėjo parkų.
Netoli pietinio Aberdyno uosto esančias kalvas norima nukloti saulės baterijomis. Škotai mato didelę vandenilio kaip atsinaujinančios energijos kaupimo būdą, perspektyvą.
„Škotija aplinkosauga pradėjo rūpintis nuo 1990 m. Iki 2020 metų anglies dvideginio išmetimą ji sumažino apie 46-47 proc. Ir dabar ji nemažina greičio, spaudžia pedalą ir važiuoja į priekį toliau.
Ta nauja vandenilio gamybos teritorija ekonominėje zonoje turėtų būti išvystyta 2026 metų pabaigoje. Neįtikėtina. Šiandien ten dar želia žolė“, - sako Klaipėdos uosto direkcijos vadovas.
Projektui Klaipėdoje pritarta
Šiemet patvirtintos vandenilio gamybos Lietuvoje gairės. Iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio kuro.
Paklaustas, kodėl Klaipėda negalėtų tapti vandenilio gamybos centru, A. Latakas atsakė: "Jeigu Klaipėda ir netaps centru, ji taps pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris pradės gaminti žaliąjį vandenilį. Ji bus pramynusi taką einantiems iš paskos ir norintiems turėti kelią.
Reikėjo padaryti daugelį dalykų. Gauti visus leidimus buvo nepaprastai sunku. Noriu padėkoti visoms institucijoms, tarnyboms, dalyvavusioms atliekant poveikio aplinkai vertinimą, kurių buvo daugiau nei dvidešimt, ypač toms, kurios atsako už saugumą, už priežiūrą, t. y. priešgaisrinę apsaugą, aplinkosaugą, Aplinkos apsaugos agentūrai, padėjusiai galutinį parašą.
Nors Klaipėdos savivaldybės nuomonė šiuo klausimu yra rezervuota, tačiau kelio ji neužkerta. Turime savivaldybės pritarimą šito projekto projektiniams pasiūlymams.
Tikiuosi, kad savivaldybės nuomonė kis su laiku, taps žalesnė ir pozityvesnė.
Kad ir kaip būtų, niekur nedingsime, turėsime galvoti, kaip įprastinę energiją pakeisti kita, žalesne. Klaipėdoje atsiradus šitam produktui atsiras ir jo vartotojas.
Tikriausiai lengva nebus - pirmaisiais metais visi žiūrės skeptiškai", - sako A. Latakas.
Klaipėdos uostas nori būti pirmaujančių aplinkosaugos atžvilgiu uostų klube. Visi uostai galvoja, kaip tapti energetiniais HUB-ais, t. y. paskirstymo centrais, kaip keisti energijos rūšis.
"Manau, kad 2030 metais mes labai mažai matysime uostų, kurie nenaudos kokio nors alternatyvaus kuro - suskystintųjų gamtinių dujų, vandenilio, metanolio, amoniako, netieks elektros iš kranto laivams. Kažkas iš tų dalykų kiekviename uoste tikrai bus ir netgi privalės būti.
Tad jau šiandien reikia pradėti tai daryti. Iš pradžių sunku, labai brangu, reikia įveikti daug kliūčių, bet kitų variantų nėra.
Nebegalime kažko laukti, nes būsime atsilikėliai. Reikia dažniau paskaityti pasaulio bibliotekos knygas", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius ir pridūrė, jog neabejoja, kad ir Klaipėdoje atsiras vienas kitas vandeniliu varomas automobilis.
Jau užsakoma gamybos įranga
Iš dviejų vietų, kuriose būtų galima gaminti vandenilį Klaipėdos uoste, pasirinkta Uosto direkcijos laivyno bazės, kuri bus iškelta kitur, teritorija.
Vandenilio gamybos projektas Uosto direkcijai kainuos apie 12 mln. eurų, ES parama - beveik 6 mln. eurų.
Yra rengiamas techninis vandenilio gamybos aikštelės įrengimo projektas, užsakoma gamybos įranga: elektrolizeris, pildymo stotelės - viskas, ko reikia. 2026 metų pradžioje turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis.
Šiuo metu Uosto direkcijos užsakymu statomas atliekų surinkimo laivas, kuris bus varomas vandeniliu.
Uosto direkcija yra pasirašiusi memorandumą su jūrų krovinių kompanija „Bega“ dėl galimybės vandenilį panaudoti lokomotyvams. Ateityje vandenilis galėtų būti panaudojamas ir krovos įrangai, pvz., krautuvams.
Paklaustas, ar Klaipėdoje vandenilis bus gaminamas tik uosto poreikiams, A. Latakas patikino, kad panaudojimas bus platesnis: „Čia vandenilio atsargas galės pasipildyti bet kuri transporto priemonė. Statoma stotelė su dviem galimybėmis, nes yra skirtingi slėgiai.
Lengvajam automobiliui reikia daugiau kaip 700 barų slėgio, sunkvežimiui - 350.“
Vandeniliui pagaminti reikia elektros ir vandens. Elektrolizės metu atsiskyręs vandenilis sugaudomas, o deguonis išsiskiria į orą.
Vandenilis būna įvairių rūšių: pilkasis, žaliasis, mėlynasis ir kt. Žaliasis yra gaunamas iš atsinaujinančios energijos šaltinio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą