„Anksčiau aptarnaudavome visus laivus, o dabar žiūrime, kad nebūtų sankcionuoti“

Jau keleri metai Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija vienija 12 įmonių. Pasak jos prezidento A. Armonaičio, agentavimo įmonių Klaipėdoje yra daug - apie 40. Vienos įmonės tik agentuoja, kitos tik ekspedijuoja, bet daugelis daro abu darbus, yra ir agentai, ir ekspeditoriai.

Kuo iš esmės skiriasi laivų agentai ir ekspeditoriai?

Agentai aptarnauja laivus, atstovauja jų savininkų ir kapitonų interesams uoste bendraujant su jo tarnybomis, pasieniečiais, aprūpinant laivą viskuo, kas būtina. Ekspeditoriai rūpinasi pačiu kroviniu: dirba su muitininkais, geležinkelininkais, kitų tarnybų, susijusių su krovinio gabenimu, atstovais.

Kuo šitie metai buvo išskirtiniai laivų agentams ir ekspeditoriams?

Nepasakyčiau, kad buvo kažkuo išskirtiniai. Jau įėjome į tą ritmą po sutrikimo, susijusio su geopolitiniais įvykiais, su karu Ukrainoje. Nors prie karo ir negali priprasti, bet mūsų darbo sąlygos jau pasidarė kaip ir įprastinės - mes prisitaikėme.

Kas pasikeitė pastaruoju metu Klaipėdos uoste?

Prieš prasidedant karui Ukrainoje trąšos būdavo atvežamos daugiausia geležinkeliu, o dabar atplukdomos laivais. Šiuo metu daugiau bendraujame su Vakarų šalimis. 

Su Rusija ir Baltarusija dirbti mūsų įmonės dabar vengia. Stengiamės bendradarbiauti su Ukraina, bet tai padaryti sunku. Ten yra logistinių problemų pervežti krovinį išvengiant Baltarusijos. 

Gabenant geležinkeliu per Lenkijos teritoriją būna tarpiniai perkrovimai, o vežti autotransportu yra brangiau negu geležinkeliu. Krovinių gabenimo sąnaudos yra padidėjusios.

Dalį krovinių, kurie galbūt galėtų keliauti į Lietuvą, pasiima latviai. Konkurenciją sudaro Lenkijos uostai, gaunantys krovinius iš Ukrainos. Ukrainiečiams Lenkijos uostai arčiau nei Klaipėdos uostas. Nedidelė dalis, bet kažkiek nubyra ir mūsų uostui. Anksčiau Ukrainos kroviniai buvo gabenami per Baltarusiją į Klaipėdą. O dabar mes kaip šalis esame šiek tiek izoliuoti.

Žiūrime, kokie kroviniai gabenami, sankcionuoti ar ne, kas yra laivų savininkai, priimtini Europos Sąjungai ar ne.

Kam laivų agentai šiuo metu skiria daugiausia dėmesio?

Vis daugiau dėmesio skiriama uosto saugumui. Žiūrime, kokie kroviniai gabenami, sankcionuoti ar ne, kas yra laivų savininkai, priimtini Europos Sąjungai ar ne. Anksčiau aptarnaudavome visus laivus, o dabar žiūrime, kad nebūtų sankcionuoti nei laivai, nei jų savininkai, nei kroviniai.

Ar dėl sankcijų taikymo kai kurioms valstybėms laivų agentams prisidėjo daugiau darbo?

Kažkiek gal ir daugiau, bet taikoma, galima sakyti, įprasta praktika. Mums padeda Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, turinti duomenų bazę. Visą situaciją stebi Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Būna pateikiami laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą, jūrininkų sąrašai. 

Asmenims, galintiems kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, neleidžiama patekti į uosto teritoriją, jie tiesiog lieka laive. Pavienių tokių atvejų pasitaiko. Negalėčiau pasakyti, kad dėl tų dalykų mums iškyla kažkokia didelė papildoma problema. Toks mūsų darbas. Turime būti atidūs ir laikytis įstatymų.

Jūs nesate nei sekliai, nei kokie nors tyrėjai. Kaip įsitikinate, kad krovinys ar laivas nepriklauso kuriai nors priešiškai šaliai? Iš kur gaunate informaciją?

Iš Uosto direkcijos. Mes su ja konsultuojamės. Žiūrime tikrai labai atidžiai. Sankcijos yra sankcijos ir vieną kartą nusižengus būtų didelės pasekmės. Yra ir laivų, ir krovinių duomenų bazės, atidžiai žiūrime, čia ne žaidimai.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl šešėlinių Rusijos laivų, gabenančių naftos produktus. Ar domėjotės šiuo klausimu?

Tą informaciją sužinojome iš spaudos. Žinau, yra toks Rusijos laivynas. Jis pigus, laivai neturi draudimo. Daugiau informacijos apie jį neturiu. Mes kol kas su tokia problema nesusiduriame ir tikimės, kad nesusidursime. Prevencinius darbus atlieka Valstybės sienos apsaugos, saugumo tarnybos, Uosto direkcija. Jos tokius dalykus seka ir kontroliuoja.

Ar patiriate problemų dėl jūrininkų iš trečiųjų šalių išleidimo į miestą?

Ne, kol kas nepatiriame. Žinau šitą klausimą, jis buvo nagrinėjamas posėdyje Uosto direkcijoje. Išsamiau galėsiu pakomentuoti kitų metų pradžioje, kai bus atlikti tos tvarkos pakeitimai. 

Siekiama stiprinti tokių jūrininkų stebėseną. Bus tikrinami ne vien jų popieriniai dokumentai, bet ir stebima, kada jie išeina ir kada grįžta, bus fiksuojamas realus laikas. Šiuo klausimu bendradarbiaujame su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir su Uosto direkcija.

Šiuo metu sprendžiami techniniai klausimai, kaip visa tai padaryti nepažeidžiant Lietuvos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Laivuose dirba ne vien tik trečiųjų šalių, bet Europos Sąjungos piliečiai. Tai subtilus dalykas, negali visų stebėti, pažeidinėti žmogaus teisių. 

Mes esame tik vykdytojai. Laivui plaukiant į Klaipėdos uostą agentas pateikia tarnyboms įgulos narių sąrašą. Jos išduoda leidimus ir pažymi, kurių asmenų nebus galima išleisti į krantą.

Didžiausias mūsų galvosūkis - kaip užsitikrinti kuo daugiau darbo, t. y. konkurencija.

Koks šiuo metu didžiausias laivų agentų rūpestis?

Didžiausias mūsų galvosūkis - kaip užsitikrinti kuo daugiau darbo, t. y. konkurencija. Krovinių nėra tiek daug, kad galėtume atsipalaiduoti. Didžiausią konkurenciją mums sudaro Lenkijos ir Latvijos uostai.

Krova Klaipėdos uoste yra sumažėjusi: žymiai sumažėjo trąšų, mažiau kraunama ir naftos produktų. 2020 metais jame buvo perkrauta 47,7 mln. tonų krovinių, 2021 m. - 45,6 mln. t, 2022 m. - 36 mln. t, 2023 m. - 32,7 mln. t. Sumažėjo ir atplaukiančių laivų skaičius.

Kokie jūsų lūkesčiai kitais metais?

Kad nebūtų karo ir kad nebūtų blogiau. Jau po truputį atsiranda optimizmo. Uosto rezultatai šiemet bus šiek tiek geresni nei pernai.