Nuo 1991-ųjų uoste įvykę svarbūs pokyčiai lėmė, kad šiandien jis yra vienas iš šalies ekonomikos variklių ir energetinės nepriklausomybės garantų, daugybės šeimų laimingo gyvenimo šaltinis.
Ir uostas yra neatskiriama Klaipėdos identiteto dalis - apie tai sako bet kuris žmogus, nesvarbu, kurioje srityje jis dirbtų.
Lietuvos jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė
Man Klaipėdos uostas pirmiausia asocijuojasi su valstybe. Valstybe, kuri plačiai žvelgia į pasaulį.
Uostas gali būti laisvės, erdvės santykio su kitomis šalimis metafora: į jį visada sugrįžtama, bet iš šios vietos taip pat ir išplaukiama, ne tik vežami kroviniai, bet ir nešama žinia apie valstybę - koks esi tu.
Uostas man asocijuojasi tik su jūra. Taip, jis gali būti ir upėje, bet labai lokalus, o jūrų uostas - tai platybės, vartai į jūrą. Gal Lietuvoje mes dar nevisiškai gerai suprantame uosto ir jūros reikšmę.
Ir, žinoma, uostas - tai laivai.
Bendrovės DFDS kelto kapitonas Arvydas Glazauskas
Aišku, Klaipėdos uostas visų pirma yra Lietuvos vartai į pasaulį, turbūt jį galima laikyti riba tarp mūsų šalies ir užsienio. Tai vieta, kur iš kitur pas mus atvyksta ir kroviniai, ir žmonės.
Galbūt jis labiau pramoninis nei pramoginis. Bet taip jau yra: pramonė - uoste, pramogos - mieste ir prie jūros.
Bendrovės „Indorama Ventures Limited“ technikos direktorius Arūnas Jonuška
Klaipėda visų pirma yra uostas - miestas toks yra dėl to, kad jame yra uostas, dėl to jis ir vadinamas uostamiesčiu. Negalima atskirti šių dviejų dalykų, negali miestas ir uostas funkcionuoti atskirai.
Žmonės čia kitokie - mes gyvename prie jūros, marių, dėl to mes orientuoti į vandenį.
Verslas kuriasi kodėl - todėl, kad galima prieiti prie transporto magistralių, per uostą išeiti į pasaulį, kone visa Laisvoji ekonominė zona taip veikia. Tai faktas, to nepaneigsi.
Jeigu ne uostas, galbūt nebūtų ir Klaipėdos sėkmės istorijos.
Sakau taip ir kaip pramonės atstovas, ir kaip miesto gyventojas, ir kaip buriuotojas. Mūsų čia nebūtų be uosto, privalome tai suprasti.
Aktorė, renginių vedėja Virginija Kochanskytė
Nesu labai įsigilinusi į ekonomikos procesus, bet kai matai aktyvų uosto gyvenimą - tiek daug laivų ir kranų, tą didelį vyksmą, supranti jo svarbą.
Reikėjo pagyventi norint suprasti, kad visų pirma darbas žmones pritraukia į tam tikras vietas, jie dėl to atvažiuoja, įsikuria, kuria šeimas, joms reikia įvairiausių dalykų, o taip pat - ir kultūros. O į Klaipėdą nemažai žmonių atvyko būtent dėl darbo ir uosto.
Linkėčiau, kad Klaipėdos uostas stiprėtų, ir stiprėtų ekonomine prasme, nors suprantu, kad tai nėra paprasta dėl konkurencijos ir pasaulinių procesų.
Taip pat verta prisiminti, kad uostas Klaipėdoje buvo visuomet, šimtus metų. Gal pats laikas atgauti suvokimą, kad šaknys yra labai gilios, pasisemti energijos ir šimtametės miesto istorijos - čia buvo ir mūsų pilis, ir uostas. Gal, tai suvokę, būtume dar labiau ambicingesni?
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Tadas Jablonskis
Klaipėdos uostas visų pirma yra Karinių jūrų pajėgų namai, vienintelis uostas Lietuvoje, o mums ir man asmeniškai, kaip pajėgų vadui, būti uosto dalimi yra be galo svarbu.
Vertinant iš gynybos pusės, uostas visų pirma yra mūsų sąjungininkų atvykimo pagrindinis taškas, Karinėms jūrų pajėgoms, kaip priimančios šalies, galimybes atveria labai plačiai, infrastruktūra, kuri šiuo metu išvystyta uoste, mano asmeniniu vertinimu, yra geriausia Baltijos šalių kontekste.
Dėl to Klaipėdos uostas yra patrauklus ne tik turizmui - į jį atplaukia ir daug karinių laivų, o tai dabartinės geopolitinės padėties kontekste labai aiškiai demonstruoja NATO pasiryžimą būti ir veikti kartu, o svarbiausia - tai parodo, kad mes gebame, esame ir galime kartu ginti mūsų valstybę, jeigu to prireiktų.
Gal ir pasakysiu šališkai, bet manau, kad Klaipėdos uostas yra svarbiausias objektas šalyje. Juk jis užtikrina žmonių gerovę - per 50 tūkstančių darbo vietų yra sukurta vien dėl uosto, čia užtikrinamas šalies energetinis nepriklausomumas. Be galo svarbu tai žinoti.
Neįsivaizduoju svarbesnio objekto valstybėje nei Klaipėdos uostas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą